Briarų veislės šunys, arba Briaro aviganiai, anksčiau buvo laikomi ilgaplauke buvjė atmaina. Abi šios veislės yra kilusios iš Prancūzijos ir pasižymi energingumu bei meile savo šeimininkams. Briaras neabejotinai išsiskiria ilgu, vešliu kailiu, kuris yra jo privalumas, tačiau reikalauja ilgų kasdienių šukavimo sesijų.

Prancūzų Briaro aviganis puikiai tiks žmonėms, mėgstantiems aktyvų laisvalaikį lauke, o po to norintiems atsipalaiduoti su šunimi ant kelių. Taip pat būtina turėti nemažai laisvo laiko, kad galėtumėte užtikrinti Briarui pakankamai veiklos. Mažai kuri veislė taip greitai nuobodžiauja, kaip būtent ši.

Briaro veislės šunų istorija

Briarai yra palyginti sena veislė. Manoma, kad net Romos imperatorius Karolis Didysis laikė šiuos šunis savo rūmuose. Tais laikais šunys, kurie buvo dabartinių prancūzų Briaro aviganių protėviai, savo išvaizda buvo labai panašūs į šiandieninius šios veislės atstovus. Tačiau jų paskirtis buvo kitokia, nes prancūzų Briaras daugiausia buvo naudojamas kaip sarginis šuo, saugantis šeimas ir turtą nuo plėšrūnų – daugiausia vilkų – bei nuo įsibrovėlių ir vagių. Tik bėgant metams jo paskirtis pasikeitė, ir palaipsniui jis tapo aviganiu.

Briarų kilmė yra Prancūzijoje. Pirmosios oficialios nuorodos apie prancūzų Briaro aviganius atsirado 1809 metais žemės ūkio vadove, kurį išleido tuomet garsus prancūzų kunigas. Tuo metu Briaro šunys buvo vadinami Bri aviganiais, nes ši vietovė buvo laikoma veislės lopšiu. Briaro aviganis turi bendrą kilmę su prancūzų boseronų aviganiais. Abi veislės kilo iš senųjų prancūzų aviganių, o vėliau į veisimą buvo pridėta šiurkščiaplaukių medžioklinių šunų ir mastifų kraujo. Iki 1896 metų tiek prancūzų Briaro aviganis, tiek prancūzų Boserono aviganis buvo laikomi viena prancūzų aviganių veisle, tačiau su skirtingo ilgio kailiu. Prancūzų Briaro aviganis buvo ilgaplaukė atmaina. Pirmasis veislės standartas buvo sukurtas 1897 metais, o FCI veislę pripažino 1954 metais.

Kaip atrodo prancūzų Briaro aviganis?

Briaro aviganis priklauso didelių veislių šunims. Suaugęs patinas siekia 62–68 cm ties ketera ir sveria 35–40 kg, o patelė siekia 56–64 cm ir sveria 30–35 kg.

Briarai yra ilgaplaukiai šunys, o jų kailis yra tikra puošmena. Labai tankus, ilgas, šiek tiek banguotas kailis suteikia kūnui apimties ir paslepia nemažą dalį šuns figūros. Kailis ant nugaros siekia žemiau šuns alkūnių, o ant letenų sudaro "šlepetes". Uodega yra labai tankiai apaugusi ir beveik nematoma po kailiu. Ant galvos briaras turi barzdą, ūsus ir antakius, kurie dengia akis ir susilieja su kailiu nuo ausų.

Prancūzų briaro kūno forma yra stačiakampio formos, su tiesia nugara ir tiesiomis kojomis. Krūtinė yra stipriai išsivysčiusi. Kojos yra stiprios ir raumeningos, nors tai matoma tik praskleidus kailį. Uodega yra žemai įstatyta ir laikoma žemai. Briaro galva yra didelė, bet proporcinga kūnui. Akys paslėptos po kailiu, ausys aukštai įstatytos, jei karpytos (šalyse, kuriose tai leidžiama) – stovi tiesiai, o nekirptos ausys paprastai yra nuleistos.

Charakteringas prancūzų briaro bruožas yra vilko nagai, esantys ant užpakalinių kojų. Tai yra veislės reikalavimas, ir jų buvimas tikrinamas šunų parodose. Dažnai tai būna dvigubi ataugos nagai.

Leistinos briaro kailio spalvos yra vienspalvės: gelsvai ruda, pilka arba juoda.

Prancūzų Briaro šunų priežiūra

Nors prancūzų Briaro aviganių kailis neabejotinai yra jų puošmena, negalima paneigti, kad jis yra gana problematiškas. Ilgas, banguotas kailis greitai susivelia ir yra sunkiai iššukuojamas. Šuns kailį reikia kruopščiai šukuoti kasdien arba kas antrą dieną, o susidariusius sąvėlus reikia iššukuoti kabliniu trimeriu. Būtina šukuoti ir letenas bei tarpupirščius, o ypatingą dėmesį skirti kirkšnims, ausims, barzdai, nes šiose vietose kailis greičiausiai susivelia. Nerekomenduojama naudoti grėbliukų ar furminatorių, nes Briarai turi tik švelnų poplaukį. Netinkama prancūzų Briaro aviganio kailio priežiūra greitai sukels kailio susivėlimą ir veltinimąsi. Tokia situacija skatina bakterijų ir mikroorganizmų dauginimąsi dėl šilumos ir drėgmės po veltiniu, o tai gali sukelti odos ligas ir infekcijas. Briaro atveju gera idėja yra apsilankyti pas šunų kirpėją (groomerį), kuris, turėdamas tinkamą įrangą, profesionaliai pasirūpins šuns kailiu.

Prancūzų Briaro aviganis – ligos

Prancūzų Briaro aviganis pasižymi stipriu imunitetu ir gera sveikata. Šios veislės šunys dažnai sulaukia 13 metų, kas yra gana ilgai didelių veislių šunims.

Vis dėlto Briaro aviganiai yra linkę į paveldimas ligas, pavyzdžiui, progresuojančią tinklainės atrofiją. Nors ši liga rimta, ji retai baigiasi aklumu šios veislės šunims. Taip pat, dėl polinkio į sąnarių displaziją, būtina atlikti rentgeno tyrimus patelėms ir patinams, kurie leidžiami veisimui.

Dėl padidėjusios skrandžio sukimosi rizikos šios veislės šunims būtina užtikrinti maistingą, bet lengvai virškinamą maistą, padalytą į 3–4 valgymus per dieną. Nerekomenduojama maitinti šuns iš karto po fizinio krūvio ar prieš jį.

Jus gali dominti: Aklas šuo - kaip jam padėti ir palengvinti gyvenimą?

Prancūzų Briaro aviganis – charakteris

Prancūzų Briaras, kaip aviganis, yra labai protingas ir ryžtingas šuo. Jis greitai mokosi, tačiau tam reikalingos treniruotės. Be tinkamo vedimo ir mokymų nuo šuniuko amžiaus, Briaro aviganis gali sukelti nemažai problemų, ypač kai jam pradeda nuobodžiauti. Tokiu atveju jo energija ir gyvybingumas gali būti nukreipti į žaislų ar namų apstatymo naikinimą. Prancūzų Briaras taip pat yra gana lojantis šuo. Namuose jis turėtų turėti savo vietą, skirtą ramybei ir poilsiui, pavyzdžiui, šunų narvą ar guolį ramioje vietoje. Briarą būtina išmokyti ilsėtis.

Tinkamai prižiūrimas Briaro aviganis yra subalansuotas šuo, todėl vaikai jį mėgsta. Pats šuo dažniausiai labai mėgsta vaikus ir noriai dalyvauja jų žaidimuose. Kitų šunų atžvilgiu jis gali būti linkęs į konfliktus, tačiau tinkama socializacija gali padėti išspręsti šią problemą.

Briaras yra šeimyninis ir draugiškas šuo, mėgstantis glaustytis prie savo šeimos narių. Jis vis dažniau rekomenduojamas tiek šeimoms, gyvenančioms namuose su dideliais sodais, tiek mažesniuose butuose. Svarbiausia sąlyga, kad Briaras jaustųsi gerai mažesnėje erdvėje, yra pakankamas fizinis aktyvumas lauke ir užsiėmimai, skatinantys jo pojūčius – uoslę ir klausą. Dažniausiai Briarams pasirenkamos veiklos yra pėdsekystė ir agility. Pasirinkus šios veislės šunį, būtina turėti daug laisvo laiko, kurį būtų galima skirti kasdieniam valandos trukmės šukavimui.

Prancūzų Briaro aviganis – kaina

Prancūzų Briaras vis labiau populiarėja visose Europos šalyse. Lenkijoje ši veislė jau turi daug gerbėjų, todėl Briaro veislynus galima rasti beveik kiekviename vaivadijos mieste. Dėl didelės paklausos, aukštų šunų priežiūros išlaidų ir būtinų sveikatos tyrimų veislė pasiekia palyginti aukštas kainas. Briaro šuniukas kainuoja apie 1520 eurų FCI veislyne. Šuniuko kraitelis kainuoja apie 260 eurų, o vidutinės mėnesinės išlaidos šuniui svyruoja nuo 110 eurų (šuniukams) iki net 325 eurų (suaugusiems šunims).

Karolina Łuszczyk

Nuotraukos: Canva.com