Šunys aviganiai - tai šunys, pritaikyti ginti kitus gyvūnus namų ūkiuose. Jie pasižymi nepaprastu vikrumu, ištverme ir atsparumu oro sąlygoms. Jie auginami taip, kad galėtų pasirūpinti kitais bandos nariais. Šiuo metu vis daugiau ganyklinių šunų veislių auginama namų sąlygomis, kad jie būtų naudojami ne tik gynybos tikslais.

Šunų aviganių veislės istorija

Centrinės Azijos aviganis laikomas viena pirmųjų ganyklinių šunų veislių, kuri kai kuriose vietovėse dar ir šiandien naudojama kitiems ganykliniams gyvuliams saugoti. Iki 1570 m. Didžiojoje Britanijoje jau atsirado švelnesnės kūno sandaros piemenų šunų veislės, pavyzdžiui, anglų aviganis. Bėgant metams keitėsi šunų išvaizda, tačiau keitėsi ir jų naudojimas.

Aviganių ir ganyklinių šunų veislės

Oficialios FCI asociacijos duomenimis, aviganiai ir ganykliniai šunys priklauso pirmajai, gausiausiai šunų grupei. Jai priklauso 42 aviganių šunų veislės ir trys ganyklinių šunų veislės. Populiarios rūšys, kilusios iš šios grupės, yra šios:
- Podhalės aviganis,
- ilgaplaukis ir trumpaplaukis aviganis,
- borderkolis,
- didelis šveicarų aviganis
- entlebucher
- Kaukazo aviganis

Šunys turi būti tinkamai išmokyti valdyti bandą, jie neturi būti agresyvūs, svarbu tvirtumas ir pasitikėjimas savimi. Minėti vokiečių aviganiai dažniau naudojami policijos ar ugniagesių tarnyboje, o ne ganytojiškame darbe.

Aviganių ir gynybinių šunų veislės

Gynybiniai šunys yra 17 veislių, kurios skirstomos į tris grupes:
- aviganiai,
- ganykliniai šunys,
- koviniai šunys.

Kiekviena iš šių veislių išsiskiria skirtinga išvaizda, būdo bruožais, tačiau tam, kad šuo būtų priskirtas prie ganyklinių ir gynybinių, jis turi turėti tam tikrų būdingų charakterio bruožų. Pavyzdžiui, tokių kaip:
- jėga,
- atsparumas skausmui,
- santūrumas,
- paklusnumas.

Dideli aviganiai turi didesnį polinkį atlikti ir gynybines funkcijas, todėl šios veislės šunys dažniausiai dresuojami ne tik gynybai, bet ir ganymui. Kai kurios ganyklinių šunų veislės kryžminamos su kitomis veislėmis, siekiant padidinti veislininkystę.

Dideli ganykliniai šunys

Populiarioms aviganių veislėms būdingas gana didelis dydis. Gerai žinomas aviganių pavyzdys yra Berno kalnų šuo, kilęs iš Šveicarijos. Jis yra draugiškas, šeimyniškas ir labai bendraujantis, todėl reikalauja gana daug dėmesio ir buvimo su žmonėmis. Kita gerai žinoma šunų veislė yra didelis šveicarų aviganis, kuris Lenkijoje nėra toks populiarus kaip kitose šalyse. Jis taip pat pasižymi ramiu būdu ir švelniu charakteriu. Jis naudojamas saugant gyvūnus ir kaip sarginis arba gelbėtojas. Jis taip pat tinka šeimoms su vaikais; greitai prisitaiko prie naujų vietų ir noriai žaidžia.

Peržiūrėkite savo šuniui skirtų mokymo priemonių asortimentą

Aviganių ir sarginių šunų charakterio bruožai

Šunys aviganiai turi įvairią paskirtį: vieni naudojami kaip sargybiniai, kiti - kaip gynėjai. Svarbu dresuoti keturkojus, o tai turėtume pradėti daryti dar šuniukų amžiuje, kai šuo greičiausiai išmoksta naujų dalykų. Aviganiai nėra agresyvios veislės šunys, jie gana švelnūs, bet stiprūs ir tvirti. Aviganiai ir ganykliniai šunys yra labai panašūs vieni į kitus, todėl juos atskirti kartais gali būti problemiška. Pasitaiko atvejų, kai kitos šunų veislės pasižymi savybėmis, panašiomis į aviganių veislės šunis. Tokių šunų pavyzdžiai yra ispanų mastifas arba Vidurinės Azijos aviganis.

Šunų aviganių veislė - panaudojimas

Šiais laikais ganymo šunys nebeatlieka tų pačių užduočių kaip anksčiau. Šiuo metu vis daugiau žmonių augina ganyklinius šunis namuose, bėgioja su jais ar užsiima kitomis sporto varžybomis. Didelė jų dalis dalyvauja įvairiose šunų parodose, kuriose vertinama ne tik šuns motorika, bet ir išvaizda. Saugoti bandą ir gintis nuo plėšrūnų nėra toks populiarus pasirinkimas, tam įtakos turėjo ir šunų laikymo vieta. Dauguma šeimininkų gyvena mieste, kur gyvenimo sąlygos visai kitokios ir nėra poreikio saugoti bandą ar kovoti su kitais gyvūnais.

Aviganių ir gynybinių šunų veislių priežiūra ir mityba

Aviganių veislės taip skiriasi, kad jų priežiūra ar mityba turi būti parenkama individualiai, atsižvelgiant į jų reikalavimus. Patartina rinktis šunų maistą, kuriame yra visų būtinų sudedamųjų dalių ir vitaminų. Be to, nepamirškite kramtukų, kurie teigiamai veikia dantų sveikatą. Ypač didelių veislių šunų burnos priežiūrai reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Rinkoje taip pat galima įsigyti dantų pastų, padedančių valyti dantis. Kailį valyti reikėtų reguliariai kas kelias savaites; žinoma, kai kurių veislių šunims gali prireikti dažnesnės priežiūros ir plovimo specialiais šampūnais. Patartina naudoti natūralius, augalinės kilmės produktus be papildomų konservantų, kurie dažnai dirgina mūsų augintinių odą. Todėl pastebėję bet kokius pokyčius ar odos alergiją, turėtume nutraukti šampūno naudojimą arba apsilankyti pas specialistą.

Lidija Piečulis