Imunitetas - tai sąvoka, kuri labai dažnai minima kalbant apie gyvūnų sveikatą. Visi žino, kad juo reikia rūpintis ir kad silpnas imunitetas pranašauja ligą. Tačiau kas iš tikrųjų yra imunitetas ir kaip juo tinkamai pasirūpinti? Pateikiame svarbiausią informaciją, kurią turėtų žinoti kiekvienas šuns ar katės globėjas.

Kas yra kūno imunitetas?

Organizmo imunitetas yra gynybinis barjeras prieš virusus, mikroorganizmus, bakterijas. Viskam, kas gali sukelti ligą ar tolesnį susirgimą.

Organizmo imunitetą visų pirma palaiko imuninė sistema, kurią sudaro limfos organai: limfmazgiai ir limfagyslės bei blužnis, taip pat antikūnai ir citokinai.

Kūno imuniteto tipai:

- specifinis (įsigytas)

- įgimtas (kitaip vadinamas nespecifiniu).

Šie du imuniteto tipai papildo vienas kitą ir kartu gali sudaryti barjerą, kuris veiksmingai apsaugo nuo infekcijų.

Nespecifinis imunitetas

Tai įgimti mechanizmai, kurių dviguba užduotis - neleisti svetimoms dalelėms patekti į organizmą ir greitai slopinti tas, kurios įveikė barjerus. Šis atsakas yra ūmus ir labai greitas, pasireiškiantis iš karto po kontakto su patogenais, tačiau nėra toks tikslus kaip įgytas imunitetas. Įgimtojo imuniteto kovos priemonės yra fiziniai organizmo barjerai - epidermis, gleivinės ir organizmo išskyros - ašaros, seilės, prakaitas, skrandžio sultys. Įgimtasis imunitetas paprastai sukelia uždegiminį atsaką patogeno įsiskverbimo ir buvimo vietoje.

Šis imunitetas yra tikslesnis ir labiau specializuotas nei nespecifinis imunitetas. Taip yra todėl, kad receptoriai čia pritaikyti tik konkrečiam patogenui. Nepaisant didelio efektyvumo, šis imunitetas vystosi labai lėtai. Receptoriams reikia iki kelių dienų, kad po kontakto su patogeniniu mikroorganizmu jie sukurtų atitinkamą ląstelinį atsaką. Geriausi būdai šiam imunitetui įgyti - pernešti ligą arba greičiau ir saugiau paskiepyti pagal veterinarijos gydytojo nustatytą vakcinacijos kalendorių.

Šuns ar katės imuniteto stoka

Kiekviena gyva būtybė gimsta turėdama savo kūno imunitetą. Tačiau nuo to, kaip gyvename ir maitinamės, priklauso šio imuniteto kokybė. Imuninės sistemos veiklai įtakos turi daugelis veiksnių, įskaitant:

- šuns ar katės ėdalo rūšis ir gyvūno šėrimo būdas

- šunų ir kačių šėrimas perdirbtu arba žmogaus maistu

- aplinkos, kurioje laikomas gyvūnas, sąlygos

- gyvūno amžius - šuniukų ar kačiukų ir senjorų imuninė sistema yra silpnesnė

- naudojami vaistai

- lėtinės ligos arba genetinė našta

- gyvūno žarnyno biomo būklę

- vidaus ar išorės parazitai

Užteršta aplinka arba aplaidumo ir streso poveikis bei netinkama šuns ir katės mityba labiausiai ir greičiausiai prisideda prie gyvūno imuniteto pablogėjimo.

 

Atminkite, kad po terminu "gyvūnų stresas" slepiasi lengvai pamirštamos situacijos, kurios šuniui ar katei yra nesuprantamos ir sukelia didelį diskomfortą. Maistą reikėtų keisti lėtai, niekada staigiai, kaip ir vandenį ar dubenėlius, kuriuose duodamas maistas ir vanduo. Neramius ir nesocializuotus gyvūnus turėtų prižiūrėti elgsenos specialistas, kad kartu būtų galima nustatyti tinkamą elgesį.

Šunų ir kačių imuninę sistemą taip pat silpnina gyvenimas didelėse gyvūnų grupėse - prieglaudoje, viešbutyje, kai prižiūrėtojai išvykę, šunų varžybose ar gyvūnų parodose.

Kaip sustiprinti savo augintinio imunitetą?

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta pirmiau, galima teigti, kad savo augintinio imuninę sistemą galite sustiprinti šerdami tinkamu ir kokybišku šunų ar kačių ėdalu ir rūpindamiesi bendra augintinio gerove.

Aukštos kokybės maiste yra būtinų maistinių medžiagų, reikiamas baltymų ir riebalų kiekis gerai būklei palaikyti, taip pat vitaminų ir mineralų. Čia taip pat labai svarbios omega nesočiosios riebalų rūgštys, kurių yra, pavyzdžiui, lašišų arba krilių taukuose. Jos atsakingos už daugelį imuninės, virškinimo, kraujotakos ir net skeleto sistemų reakcijų. Šunų ir kačių maistą reikėtų rinktis atsižvelgiant į augintinio amžių, dydį ir gyvenimo būdą - aktyvaus šuns ar katės poreikiai skirsis nuo vadinamojo "sofos bulvės". Kalbant apie mitybą, ji labai svarbi dėl savo poveikio virškinimo sistemai, ypač žarnynui. Naujausi moksliniai tyrimai aiškiai rodo ryšį tarp imuniteto ir žarnyno floros būklės bei kokybės. Prasta žarnyno sveikata gali labai susilpninti visą organizmą.

Priešingai, gerą savijautą galima pasiekti rūpinantis šuns ir katės aplinka ir atmosfera. Vengti smogo, nerūkyti prie augintinių. Šunų atveju pasivaikščiojimams patartina rinktis vietas atokiau nuo gatvės šurmulio. Šunų ir kačių gerovei labai svarbus psichologinis komfortas. Nepamirškite, kad bet kokie pokyčiai (jei įmanoma) turi būti kuo mažiau radikalūs.

Kitas svarbus veiksnys - rūpintis savo augintinio sveikata. Reguliarūs šunų ir kačių kraujo, išmatų ir šlapimo tyrimai leidžia greitai pastebėti reakcijas ir laiku imtis veiksmų, kol neišsivystė liga. Dehelmintizacija turėtų būti atliekama atlikus išmatų tyrimą, o ne aklai. Pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju dėl bet kokio neįprasto jūsų augintinio elgesio. Jums tikrai turėtų kelti susirūpinimą: staiga padidėjęs apetitas ar troškulys (ir atvirkščiai), mieguistumas, apatija, pasikeitęs šlapinimosi ar išmatų dažnis, agresija, globėjų vengimas, vėmimas.

Medžiagos ir vaistažolės imunitetui stiprinti

Kai šunų ir kačių imunitetas susilpnėjęs arba kai žinome, kad toks susilpnėjimas tikėtinas (didelis stresas, liga, kelionė ir pan.), jį galima palaikyti. Geriausi pasirinkimai šiuo atveju yra šie:

- probiotikai ir prebiotikai - idealiu atveju, siekiant subalansuoti žarnyno biomas

- krilių arba lašišų aliejus - jame yra nesočiųjų riebalų rūgščių, ypač svarbios - Omega 3. Jos turi priešuždegiminį poveikį. Taip pat gali būti naudojamas kaip šunų ir kačių ėdalo kvapioji medžiaga.


- beta gliukanas - polisacharidas, pasižymintis priešuždegiminiu, antibakteriniu ir antialerginiu poveikiu. Labai gerai stiprina žarnyno mikroflorą



Dėl bet kokio imunitetą dar labiau stiprinančių medžiagų vartojimo reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju. Sergantiems gyvūnams šios medžiagos gali sąveikauti su tam tikrais vaistais arba turėti įtakos gydymo eigai.

 

 

Karolina Łuszczyk