Šunų depresija pasireiškia panašiai kaip ir žmonių. Tai medicininė būklė, dėl kurios daugeliu atvejų sumažėja keturkojo nuotaika. Šuns depresija gali turėti daugybę priežasčių, viskas priklauso nuo situacijos, kurioje yra augintinis. Kartais šuo depresiją patiria mirus kitam augintiniui, su kuriuo gyveno tuose pačiuose namuose, arba dėl šeimininkų susidomėjimo stokos. Kiekvienas atvejis yra skirtingas ir šios ligos simptomai šuniui būna skirtingi.

Kaip sužinoti, ar jūsų šuo serga depresija? Ar galima gydyti šuns depresiją ir kokia yra jos prognozė? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų rasite toliau pateiktame straipsnyje. 

Šunų depresija - kas tai?

Kas yra šunų depresija, ar ji pasireiškia panašiai kaip žmonėms? Šunų depresija yra problema, su kuria gali tekti susidurti ir mūsų augintiniams. Pagrindinė ligos priežastis gali būti panaši į žmonių. Keturkojų gyvūnų problema kartais nepastebima, tačiau ilgainiui pernelyg didelė apatija ar apetito stoka gali rodyti, kad mūsų augintiniui kažkas negerai. Turėtume prisiminti, kad gyvūnai, ypač šunys, yra jautrios būtybės, kurios į įvairias problemas reaguoja emociškai. Šeimininko mirtis, vienatvė, socializacijos su kitais naminiais gyvūnais stoka - visa tai gali prisidėti prie augintinio psichinės būklės pablogėjimo. Svarbu atidžiai stebėti savo šuns elgesį ir bet kokį nerimą keliantį elgesį aptarti su elgsenos specialistu arba veterinaru. 

Šuns depresijos priežastys

Šuns depresija gali turėti daugybę skirtingų priežasčių, kiekvienas augintinis yra skirtingas, o jo būklės pablogėjimą lemia daug veiksnių. Priimdami sprendimą dėl naujo šeimos nario, turime prisiminti, kad tai didelė atsakomybė, augintiniams reikia daug dėmesio ir priežiūros. Daugelis žmonių tai pamiršta ir nepaiso pagrindinių savo augintinio poreikių, todėl šuniui pablogėja nuotaika, atsiranda nusivylimas ir net depresija.

Dažniausios šunų depresijos priežastys yra šios:

• judėjimo per dieną trūkumas
• šeimininko susidomėjimo stoka
• bendrų žaidimų stoka
• kramtukų ar kitų daiktų, kuriuos reikia mėtyti ar kramtyti
• kontaktų su kitais žmonėmis ar šunimis stoka
• staigus gyvenamosios vietos pakeitimas
• šeimininko mirtis
• naujo augintinio atvykimas į namus ar šeimos nario atvykimas
• kitos ligos ar prastesnė sveikata

Šuns depresija po kirpimo

Šunys, ypač patekę į naujas situacijas ar pasikeitus įprastai rutinai, pradeda nervingai reaguoti, o tai ilgainiui gali sukelti depresiją. Dažnai sakoma, kad šuo keistai elgiasi po apsilankymo pas kirpėją. Ypač ilgaplaukių veislių šunims ši problema kartojasi. Pasirinkti tinkamą kirpėją yra svarbus klausimas, verta atkreipti dėmesį į tai, kaip toks žmogus elgiasi su gyvūnais, ar jis švelnus ir supratingas. Jei nerimaujate, kad jūsų šuo po kirpimo gali susirgti depresija, pirmiausia vertėtų užsirašyti į pažintinį vizitą, kurio metu šuo pripranta prie kirpėjo kabinete esančios įrangos ir jos skleidžiamų garsų.

Rinkdamiesi kirpėją atkreipkite dėmesį į jo atsiliepimus ir atliktų darbų nuotraukas. Išankstinis tyrimas sumažins riziką pasirinkti netinkamą specialistą.

Šuns depresija - simptomai

Kokie yra šuns depresijos simptomai? Kokiais momentais jūsų augintinis duoda mums aiškius signalus, kad jaučiasi ne geriausiai? Yra daugybė šuns depresijos simptomų ir turėtume prisiminti, kad dauguma jų pasireiškia ne vienu metu. Savo augintinio atveju galime susidurti ne su vienu simptomu, tačiau net ir tokiu atveju pirmųjų požymių nereikėtų nuvertinti.

Dažniausi šuns depresijos simptomai:

• apetito stoka
• apatiškas elgesys
• miego sutrikimai arba miego perteklius dienos metu
• noro žaisti nebuvimas arba smarkiai sumažėjęs žaidimų kiekis dienos metu
• nervingumas ir neramus elgesys
• atsitraukimas bendraujant su kitais augintiniais
• suraukta uodega ir liūdnos akys
• pernelyg didelis baikštumas.

Minėtas elgesys taip pat gali atsirasti dėl kitos šuns ligos, kartais augintinis serga įvairiomis žarnyno ar sąnarių ligomis, todėl jo elgesys pasikeičia. Apie kitas dažniausiai pasitaikančias šunų ligas galite paskaityti mūsų straipsnyje šia tema. Visada dėl staigaus šuns elgesio pasikeitimo reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Šunų depresija - kaip ją gydyti?

Šunų depresija ir jos gydymas yra sudėtinga tema, kurią reikia nagrinėti kiekvienu konkrečiu atveju. Taigi kaip gydyti šuns depresiją? Pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju ir apžiūrėti šunį. Tinkamai apžiūrėjus šunį galima imtis tolesnių veiksmų ir ieškoti problemos šaltinio.

Gavę rezultatus ir veterinarijos gydytojo išrašą, turėtumėte kreiptis į elgsenos specialistą, kuris su jumis pasikalbės, pažiūrės, kaip atrodo tipiška jūsų augintinio diena, ir nustatys, su kuriais aspektais reikia dirbti daugiau. Kai kuriais rimčiausiais sergančių šunų atvejais būtina įvesti medikamentinį palaikymą ir gydymą. Tačiau šiuo atveju vaistus ir jų dozę visada turi nustatyti gydantis gydytojas.

Po apsilankymų pas specialistus daug kas priklauso nuo mūsų požiūrio ir įpročių keitimo. Dažnai problema slypi mūsų nesidomėjime šunimi. Keturkojui reikia dėmesio, žaidimų ir įvairios veiklos. Apibendrinant galima teigti, kad gydymas - tai problemos šaltinio nustatymas, rūpinimasis šunimi arba, kraštutiniu atveju, farmakologinė pagalba. Patartina nupirkti šuniui daugiau žaislų, padaryti šuns kasdienybę įdomesnę, sudominti jį kokiu nors šunų sportu, mūsų tinklaraštyje aprašomos tokios sporto šakos kaip vikrumas (agility) ar obedinece. Tokia veikla gali turėti teigiamos įtakos mūsų augintinio sveikatai. 

Kaip išvengti šunų depresijos?

Esant labai dideliam stresui ir situacijoms, mes negalime išvengti šunų depresijos. Tačiau galima įvesti keletą kasdienio gyvenimo įpročių ir pakeitimų, kurie sumažins situacijų, kai mūsų šuo gali pasijusti atstumtas ar nepageidaujamas, o tai gali sukelti sunkią šunų depresiją, riziką.

Labai svarbu, kad šuo per dieną daug judėtų. Tuo metu, kai šuo paliekamas vienas, reikėtų palikti kramtukų, kaulų ar kitų šunų užkandžių. Gera idėja yra išbandyti šunų darželius arba mokyklinius užsiėmimus.

Be to, labai svarbu šunį mokyti ir mokyti pagrindinių elgesio ir bendravimo su kitais žmonėmis principų, ypač šuniukų amžiuje, todėl verta į tai atsižvelgti ir išmokyti šunį funkcionuoti įprastame gyvenime. Žiemos laikotarpiu savo augintiniui verta duoti vitaminų, kurie teigiamai veikia jo sveikatą ir būklę. Svarbiausia, kad šuo jaustųsi šeimininko mylimas ir vertinamas, tada augintinis bus laimingas. Galiausiai verta paminėti, kad ne tik šunys gali turėti problemų dėl depresijos, ją gali patirti ir kiti gyvūnai; pavyzdžiui, savo tinklaraštyje esame rašę apie kačių depresiją.

Lida Pieczulis