Šunų vangumas yra būklė, dėl kurios reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju. Gali paaiškėti, kad gyvūnas kovoja su kokia nors fizine liga arba kad jis susižeidė. Kai veterinarijos gydytojas tokio negalavimo nenustato, reikėtų kreiptis pagalbos į šunų elgsenos specialistą. Jūsų augintiniui gali būti išsivysčiusi depresija.

Šunys iš prigimties yra linksmi, energingi ir kupini gyvybės. Kai šuo tampa neramus, liūdnas, toks elgesys turėtų būti signalas globėjui, kad jo augintiniui kažkas negerai. Peržiūrėkite keletą dažniausių šios būklės priežasčių.

Šuo liūdnas... tai gali būti depresija

Depresija yra klastinga liga, kuria gali sirgti ir naminiai gyvūnai. Globėjai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šuo liūdnas, apatiškas, neturi apetito, nereaguoja į kvietimus žaisti, nenoriai eina pasivaikščioti, nesidžiaugia mėgstamu skanėstu. Tai tik keletas simptomų, kurie gali pasireikšti šuniui sergant depresija.

Keturkojo depresija gali pasireikšti:

• ilgalaikė - sukelia ilgalaikis stresas ir neužtikrintumo jausmas,
• trumpalaikė, pavyzdžiui, žiemos depresija, kai neretai pasikeičia šuns gyvenimo būdas ir jis tampa labiau suvaržytas.

Viena iš šunų depresijos priežasčių yra pagrindinių poreikių nepatenkinimas, pavyzdžiui, poreikis jaustis saugiai, turėti kompaniją, būti su žmonėmis ir kitais šunimis, kasdien mankštintis. Depresiją taip pat gali sukelti staigūs pokyčiai šuns gyvenime, su kuriais jis negali susitaikyti, pavyzdžiui, globėjo liga arba mirtis, naujo šeimos nario atvykimas, globėjo gyvenimo būdo pasikeitimas, persikraustymas.

Šunų depresiją gydo elgsenos specialistas, kuris, atidžiai stebėdamas šuns santykius su globėju, jo gyvenimo būdą, pasiūlo konkrečias priemones. Labai svarbus yra globėjo vaidmuo - jis turi suteikti šuniui teigiamų stimulų, rodyti jam daug meilės, suteikti saugumo jausmą. Kartais prireikia farmakologinio gydymo antidepresantais. Tinkamai gydant liūdnas šuo vėl tampa linksmas.

Vangus šuo - priežastys

• skausmas dėl sužalojimo, traumos;
• liga - kovojant su liga sumažėja bendras energijos lygis, todėl šuo tampa mieguistas, liūdnas ir uždaras.

• apsinuodijus;
• vartojant tam tikrus vaistus;
• po vakcinacijos, nukirminimo ar operacijos;
• dėl dantų problemų;
• dėl prastesnės dienos.

Dažniausios ligos, dėl kurių šuo nenori ėsti ir yra vangus

• Šunų maras - viena sunkiausių infekcinių šunų ligų. Ją sukelia šunų maro virusas (CDV). Ji gali pasireikšti įvairiomis formomis, pavyzdžiui, plaučių, virškinamojo trakto, akių ir odos. Nepriklausomai nuo formos, šuo būna vangus ir nenori ėsti. Gydymas orientuotas į simptomų mažinimą, imuninės sistemos stiprinimą ir kovą su antrinėmis infekcijomis. Tikslus gydymas priklauso nuo ligos formos;
• Parvovirusas - ypač parvovirusinis šunų enteritas. Virškinimo trakto uždegimas, kurį sukelia Parvoviridae šeimos virusas (CPV-2). Dėl ligos šuo nenori ėsti ar gerti, yra apatiškas, vemia ir kraujingai viduriuoja. Būdingi pilvo perpildymo garsai, pagreitėjęs kvėpavimas, "kaprizingas" pilvas, dehidratacija ir svorio kritimas. Gydymas dažnai apima imuninį serumą su antikūnais. Kelias dienas būtina badauti, taip sumažinamas viduriavimo ir vėmimo intensyvumas. Vartojamos elektrolitų lašelinės, antibiotikai, skrandžio gleivinę apsaugantys vaistai, gliukozės, vitaminų, aminorūgščių infuzijos, vaistai nuo vėmimo, o esant sunkiam hemoraginiam viduriavimui - vaistai nuo kraujavimo;
• Laimo liga - liga, kurią sukelia erkių pernešamos bakterijos, ypač spirochetos. Pagrindiniai simptomai: apatija ir bloga savijauta, šlubavimas, apetito stoka, karščiavimas, sąnarių problemos (patinimas, judėjimo sutrikimai). Gydymui veiksmingiausi yra antibiotikai, ypač doksiciklinas ir amoksicilinas. Veterinarijos gydytojas gali paskirti papildomą simptominį gydymą priešuždegiminiais, karščiavimą mažinančiais ar inkstų veiklą palaikančiais vaistais;
• Šunidžių kosulys (dar žinomas kaip bordetella parainfluenza) - tai pavojinga viršutinių kvėpavimo takų liga (infekcinis trachėjos ir bronchų uždegimas). Šią ligą sukelia virusai, dažniausiai Parainfluenza canis ir 2 tipo Adenovirusas, taip pat kokliušo bakterijos Bordetella bronchiseptica. Užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su kitu sergančiu šunimi, įkvepiant arba lašeliniu būdu. Šuo ne tik yra vangus ir neturi apetito, bet ir labai karščiuoja, iš nosies ir akių junginės jam teka vandeningos išskyros, jis nuolat dūsauja, yra sausas ir stiprus kosulys. Kosulio metu gyvūnas kūkčioja ir dažnai vemia. Gydymas grindžiamas medikamentiniu gydymu. Visų pirma skiriami karščiavimą mažinantys ir migdomieji vaistai, imunitetą palaikantys preparatai ir antibiotikas.