Daugeliui iš mūsų nėra svetimas vaizdas kačiuko su traiškanotomis akimis ir pūlingomis išskyromis iš nosies. Deja, tai gana plačiai paplitusi liga tarp mažų kačiukų, kurią dauguma žino pavadinimu „katės sloga“. Nors sloga žmonėms gali pasirodyti ne per daug pavojinga, tai gali būti didelė problema mūsų augintiniui. Kaip galima išvengti šio nemalonaus negalavimo ir kas jį sukelia?

Kokios yra slogos priežastys?

Ligą sukelia du gana paplitę virusai aplinkoje: herpes virusas (FHV-1) ir kalicivirusas (FCV). Tai yra patogenai, kurie dažniausiai sukelia problemas katėms didelėse grupėse, kur infekcijos plitimo sąlygos yra daug palankesnės. Infekcija pasireiškia išskyromis iš akių, nosies ir burnos. Ligą sukelia tiesioginis kontaktas su sergančia katė, taip pat per nešvarūs dubenys ir kiti daiktai. Didelė problema, siekiant apriboti šių virusų plitimą, yra ta, kad gyvūnai, kurie buvo užkrėsti, daugybę savaičių ar net visą gyvenimą, yra besimptomiai viruso nešiotojai savo aplinkoje. Dėl šių veiksnių infekcijos rizika yra labai didelė, daugiausia tiems, kurie turi nusilpusį imunitetą. Nuo tos ligos daugiausia kenčia jaunų kačiukų, kurių imuninė sistema dar tik vystosi, taip pat suaugusios katės, patiriančios didelį stresą, sergančios lėtinėmis ligomis arba tos, kurių imunitetas yra nusilpęs dėl imunodeficito viruso (FIV) ir kačių leukemijos (FeLV).

Kokie yra kačių slogos simptomai?

FHV-1 ir FCV infekcijos simptomai yra panašūs, tačiau herpes viruso sukeltos ligos eiga paprastai būna daug sunkesnė. Be to, simptomai stipriai yra įtakojami antrinių bakterinių infekcijų atveju. Paprastai pirmiausia galima pastebėti čiaudulį, sumažėjusį apetitą ir karščiavimo sukeltą apatiją. Vėliau atsiranda išskyros iš nosies ir junginės paraudimas, dažnai kartu su ašarojimu. Kartais taip pat pasireiškia per didelis seilėtekis. Laikui bėgant, nosies ir akių išskyros iš vandeninio pobūdžio pasikeičia į pūlingas išskyras, kurios išdžiūsta aplink akis ir šnerves. Kartais, ypač kačiukams, yra didelis akies ragenos uždegimas. Negydant katės gali prarasti regėjimą ir net visą akies obuolį. Burnoje opos dažniausiai pastebimos daugiausia ant liežuvio, rečiau ant dantenų ir net lūpų. Labai silpnoms katėms gali pasireikšti pneumonija, susijusi su dideliais kvėpavimo sutrikimais. Paprastai veterinaras diagnozę nustato remdamasis klinikiniais simptomais, gerklės tepinėliu ir kraujo tyrimais.

Kaip gydyti katės slogą?

Gydymas daugiausia paremtas yra katės organizmo palaikymu ir stiprinimu kovojant su virusu vaistais, kurie stimuliuoja imuninę sistemą. Antrinių bakterinių infekcijų atveju reikia vartoti antibiotikus. Smarkiai nusilpusius kačiukus kartais reikia hospitalizuoti ir lašinti lašelines, kai sergantis kačiukas nenori valgyti ir gerti vandens. Gydymui labai svarbi priežiūra, kurią namuose gali užtikrinti katės šeimininkas. Katės turėtų būti skatinamos valgyti. Geriausia joms duoti mėgstamą ėdalą su stipriu aromatu, nes dėl ligos susilpnėja uoslė. Kartais reikia susmulkinti maistą, nes ryjant katei gali skaudėti. Kai kuriais atvejais būtina parinkti specializuotą veterinarinį maistą. Kvėpavimo problemų, dažniausiai atsirandančių dėl tirštų sekretų viršutiniuose kvėpavimo takuose, atvejais rekomenduojama taikyti inhaliaciją arba pakelti patalpos drėgmę, kurioje gyvena sergantis gyvūnas.

Ar galima išvengti katės slogos?

Kaip ir daugelio ligų atveju yra svarbiausia profilaktika norint sumažinti susirgimo riziką. Komercinės vakcinos nuo FHV-1 ir FCV yra gana veiksmingos, tačiau svarbu kačiukus paskiepyti pakankamai anksti, kol jie nepraranda motinos antikūnų, kuriuos gavo kartu su pirmu motinos pienu. Taip pat svarbu reguliariai skiepyti veisimui skirtas kates, dėl to jos gali užtikrinti veiksmingą kačiukų apsaugą pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Reikėtų atsiminti, kad skiepai nesuteikia šimtaprocentinės apsaugos nuo ligų, tačiau jie ženkliai sumažina jų riziką, o ligos vystymosi atveju dažniausiai liga yra persergama nepastebimai. Net ir nuolat namuose laikomos katės turi tikimybę užsikrėsti šiais virusais, nes į butą galime atsinešti nekviestus svečius ant batų ar drabužių. Pastebėjus, kad vienas mūsų augintinis turi šios ligos simptomus, svarbu jį izoliuoti nuo kitų gyvūnų. Taip pat svarbu rūpintis aplinkos higiena, nes ypač herpes virusas yra labai jautrus daugumai dezinfekavimo priemonių.

Šis tekstas neatstoja gydytojo konsultacijos ir nepakeičia vizito pas veterinarą.

Dorota Juskoviak