Mano krepšelis
0 Prekė (-ės)

0
Krepšelis yra tuščias
Kategorijos
Naujausi tinklaraščio straipsniai:
Kačių įdrėskimų liga dažniausiai pasireiškia kaip vietinė limfadenopatija – padidėja limfmazgiai. Įdrėskimo vieta sutinsta. Retkarčiais gali pasireikšti bendri ligų simptomai.
Dažniausiai infekcija pasireiškia įkandimo, įdrėskimo metu, kai katė nešioja Bartonella henselae arba Bartonella clarridgeiae bakteriją. Bakterijų nešiotojai dažniausiai yra katės, kurios išeina į lauką ir yra neprižiūrimos. Kačių įdrėskimų ligos gydymas grindžiamas antibiotikų terapija. Vartojamas azitromicinas.
Kačių įdrėskimo liga (angl. Cat scratch disease), dar vadinama kačių įdrėskimo karštine (angl. Cat scratch fever), tai infekcinė liga, zoonozė, tipiškai pasireiškianti poūmiu regioniniu limfadenitu ir odos pažeidimu. Ligą sukelia bakterija Bartonella henselae (rečiau Bartonella clarridgeiae). Pirmą kartą ligą aprašė 1889 m. Henris Parinaudas. Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje TLK-10 jai buvo suteiktas numeris A28.1.
Bartonella henselae dažniausiai yra užkrečiama nuo katės įdrėskimo ar įkandimo, daug rečiau užsikrečiama per šunį, jūrų kiaulytę, triušį, voverę ar kačių blusą ir utėles. Daugiausia infekcijų užfiksuota šalyse, kuriose yra šiltas ir drėgnas klimatas. Vidutinio klimato vietose, pavyzdžiui, Lenkijoje, infekcija dažniausiai būna rudenį ir žiemą (nuo rugsėjo iki sausio). Katės įdrėskimo ligos rizikos grupė yra vaikai ir paaugliai.
Kačių įdrėskimo liga (angl. Cat scratch disease), dar vadinama kačių įdrėskimo karštine (angl. Cat scratch fever), tai infekcinė liga, zoonozė, tipiškai pasireiškianti poūmiu regioniniu limfadenitu ir odos pažeidimu. Ligą sukelia bakterija Bartonella henselae (rečiau Bartonella clarridgeiae). Pirmą kartą ligą aprašė 1889 m. Henris Parinaudas. Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje TLK-10 jai buvo suteiktas numeris A28.1.
Katės įdrėskimo liga – infekcija
Bartonella henselae dažniausiai yra užkrečiama nuo katės įdrėskimo ar įkandimo, daug rečiau užsikrečiama per šunį, jūrų kiaulytę, triušį, voverę ar kačių blusą ir utėles. Daugiausia infekcijų užfiksuota šalyse, kuriose yra šiltas ir drėgnas klimatas. Vidutinio klimato vietose, pavyzdžiui, Lenkijoje, infekcija dažniausiai būna rudenį ir žiemą (nuo rugsėjo iki sausio). Katės įdrėskimo ligos rizikos grupė yra vaikai ir paaugliai.
Kačių įdrėskimo liga iš pradžių yra besimptomė arba pasireiškia tik esant vietiniams simptomams – pažeista vieta paraudonuoja ir sutinsta. Laikui bėgant, kačių įdrėskimo ligos simptomai paūmėja. Po 1 – 6 savaičių po užsikrėtimo padidėja aplinkiniai limfmazgiai (gali padidėti iki 5 cm skersmens). Šios struktūros tampa švelnios, jos gali pūliuoti (pasitaiko apie 10 – 30 proc. atvejų) ir net pratrūkti, dėl to juose esantis pūlingas skystis išteka. Kai kuriems pacientams taip pat gali būti tokių simptomų kaip padidėjusi kūno temperatūra (kas 10 pacientui temperatūra pakyla virš 39°C), galvos ar pilvo skausmas, silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, kepenų ir blužnies padidėjimas ir nuovargis. Kačių įdrėskimo liga paprastai praeina lengva, tačiau kai kuriais atvejais gali infekcija pereiti į kepenis ir blužnį. Kartais gali būti pažeidžiama centrinė nervų sistema ir ją lydi encefalopatija ir traukuliai. Sunkesnės infekcijos formos gali išsivystyti ypač žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu.
Katės įdrėskimo liga – šalutinis poveikis
Katės įdrėskimo liga dažniausiai išnyksta, nepalikdama šalutinio poveikio. Bet vis dėlto galimos komplikacijos kartais būna tokios: osteomielitas, kaulų pokyčiai, endokarditas, encefalitas, trombocitopenija ir gresiantis aklumu tinklainės uždegimas ir optinis neuritas.
Kačių įdrėskimo ligos nustatymas grindžiamas:
Kačių įdrėskimo ligos gydymui reikalingi antibiotikai. Ligą sukeliantys mikrobai yra jautrūs azitromicinui. Patartina ant padidėjusių limfmazgių dėti karštus, drėgnus kompresus. Esant sunkiai situacijai, reikia pradurti pūlinį, kad skystis ištekėtų, o kartais net reikia visiškai pašalinti pūlinį.