NEMOKAMAS PRISTATYMAS
UŽSAKYMAMS NUO 18 EUR

Kategorijos

Naujausi tinklaraščio straipsniai:

Afrikinė klajoklinė erkė (*Hyalomma marginatum*) – ar tai naujiena Lietuvoje?

Erkės Lietuvoje egzistuoja jau šimtmečius ir visada kėlė pagarbą bei baimę. Esame pripratę prie vietinių erkių rūšių, tačiau pastaruoju metu vis dažniau girdima informacija apie naują, itin pavojingą erkių rūšį, plintančią Europoje – taip pat ir Lietuvoje. Šios erkės yra didelės ir jau spėjo įgyti „milžiniškų erkių“ arba „mutantinių erkių“ pavadinimą. Kalbama apie Afrikos klajoklines erkes (Hyalomma marginatum). Kiek tiesos yra visoje šioje sklandančioje informacijoje ir kiek iš tikrųjų reikėtų padidinti savo bei augintinių apsaugą nuo šių pavojingų parazitų?

 

 

Milžiniškos erkės ir vietinės erkės Lietuvoje

Norint pradėti kalbėti apie Afrikos erkių atsiradimą Europoje, verta pirmiausia prisiminti vietines rūšis.

Lietuvoje ir visoje Vidurio Europoje gyvena keliolika erkių rūšių, tačiau labiausiai paplitusios yra dvi – pievinė erkė (Dermacentor reticulatus) ir miškinė erkė (Ixodes ricinus). Miškinė erkė dažnai laikoma „klasikiniu pavyzdžiu“, nes turi labai būdingą raudonai juodą kūno spalvą.

Abi šios rūšys vystosi per tas pačias augimo stadijas, įskaitant nimfos stadiją, ir turi vienodą medžioklės strategiją – jos tyko savo aukos nejudėdamos ant augalų. Jų judėjimas yra gana lėtas – jos tiesiog ropoja arba šiek tiek persikelia nuo vienos kojos prie kitos, o visų kojų ilgis yra proporcingai vienodas. Be to, tarp šių erkių pastebimas ryškus lytinio dimorfizmo reiškinys.

Miškinės ir pievinės erkės mėgsta šiltesnę ir drėgną aplinką. Jos aptinkamos ne tik miškuose, bet ir beveik visose vietovėse, kur yra aukštesnė žolė ar kita augmenija. Dėl šios priežasties pastaraisiais metais rekomenduojama stipresnė apsauga nuo erkių, pavyzdžiui, naudojant specialius antkaklius ar apsauginius preparatus nuo erkių.

 

Skaitykite daugiau apie erkės

Erkė

 

Afrikinė erkė

Afrikos erkės priklauso voragyviams ir Hyalomma genčiai. Kaip ir kitos kietosios erkės, jos turi sustiprintą nugaros plokštelę. Be to, jos išsiskiria dideliais kūno matmenimis – prisisiurbusios kraujo gali užaugti net iki 3 cm ilgio.

Skirtingai nei Europoje paplitusios erkės, klajoklinės erkės ne laukia aukos nejudėdamos, o aktyviai ją medžioja. Pajutusios šilumą, jos greitai juda žeme, ieškodamos šeimininko. Jų judėjimo greitis yra neįprastai didelis! Šią savybę joms suteikia ilgos kojos, kurios yra gerokai ilgesnės nei Lietuvoje žinomų erkių. Be to, klajoklinės erkės mėgsta šiltą ir sausą aplinką, todėl klimato pokyčiai joms yra palankūs.

Kur natūraliai gyvena klajoklinė erkė?

Hyalomma marginatum natūraliai paplitusi Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Europoje.

Afrikos erkės šeimininkai

Milžiniškos erkės pereina tas pačias vystymosi stadijas kaip ir europinės erkės, tačiau jų pasirinkti šeimininkai skiriasi. Jos dažniausiai parazituoja ant kiškių, ežių ir – dažniausiai – varninių paukščių.

 

Afrikinė erkė – ar yra ko bijoti?

Klajoklinės erkės perneša daugiau ligų nei europinės erkės. Miškinė ir pievinė erkės jau yra pavojingos, nes platina boreliozę, babeziozę, erkinį encefalitą ir kitas rimtas ligas. Tačiau Afrikos erkės gali platinti dar daugiau infekcijų, įskaitant:

Erkinį paralyžių
Boreliozę
Riketsiozę
Krymo-Kongo hemoraginę karštligę (CCHF) – pavojingiausią ligą, kuriai nėra jokio gydymo.

Būtent Krymo-Kongo hemoraginė karštligė kelia didžiausią grėsmę, nes ši liga yra labai pavojinga žmonėms, o klajoklinės erkės yra pagrindinis jos pernešėjas (vektorius).

 

Afrikinė migruojanti erkė Hyalomma marginatum

 

Milžiniškos erkės Lietuvoje

Būtent dėl to, kad šios erkės kaip šeimininkus pasirenka paukščius, jos gali lengvai plisti – jų migracijos galimybės yra didesnės nei kitų erkių rūšių. Tačiau jos klajoja jau daugelį metų ir Lietuvoje buvo aptiktos jau anksčiau. Vis dėlto, dėl nepalankių klimato sąlygų jos ilgai neišgyvendavo. Dabar, dėl klimato pokyčių, jų išlikimo galimybės tapo daug didesnės.

Taigi, milžiniškos erkės, dar vadinamos Afrikos erkėmis, nėra naujiena nei Lietuvoje, nei Europoje. Pirmieji moksliniai tyrimai apie jas buvo paskelbti dar 1979 metais, o seniausi šių erkių egzemplioriai, saugomi muziejuose, yra iš 1933 metų.

Klajoklinės erkės tikrai nėra toks netikėtas atradimas, kaip, pavyzdžiui, paslaptinga kačių liga, apie kurią neseniai plačiai diskutuota.

 

Apibendrinant – ar Afrikos erkė jau įsitvirtino Lietuvoje?

Nuo 2023 metų Lietuvoje pastebimas didėjantis klajoklinių erkių skaičius, ypač šiltesniuose regionuose, daugiausia pietinėje šalies dalyje. Pavieniai šios rūšies egzemplioriai patenka į Lietuvą su gyvūnų transportu iš šalių, kur jos natūraliai gyvena, taip pat migracijos metu kartu su paukščiais. Tačiau šiuo metu dar nėra stabilios šios rūšies populiacijos Lietuvoje.

Be jokios abejonės, Afrikos erkės yra pavojingų ligų pernešėjos, todėl jų įkandimas turėtų būti signalas nedelsiant imtis veiksmų. Įkandus tokiai erkei, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, o jei erkė įsisiurbė gyvūnui – į veterinarą. Vis dėlto, Lietuvos mokslininkai kol kas nemato pagrindo panikai, tačiau pabrėžia būtinybę reguliariai saugotis erkių.

Kaip apsisaugoti nuo klajoklinių erkių?

Naudoti repelentus bei apsaugines priemones žmonėms ir gyvūnams
Po buvimo gamtoje kruopščiai apžiūrėti kūną
Vengti aukštos žolės ir tankių krūmų
Neleisti naminių gyvūnų, ypač kačių, laisvai klajoti lauke

Taip pat Lietuvoje pradėta speciali programa „Nacionalinis erkių stebėjimas“, kurios tikslas – didinti žmonių sąmoningumą apie Afrikos erkes, rinkti duomenis ir perduoti juos mokslininkams, tyrinėjantiems šią temą.

Jei pastebite erkę, kurios išvaizda skiriasi nuo įprastų rūšių, rekomenduojama ją nufotografuoti ir apie radinį informuoti atsakingas institucijas arba šios programos specialistus.

 


Karolina Łuszczyk

Nuotraukos: Canva.com

Komentarai

Nerasta atsiliepimų

Naujas atsiliepimas