Katės ūsai atlieka svarbų vaidmenį gyvūnui judant, orientuojantis ir jaučiant. Juos nukirpti neleistina, tačiau kartais jų galima rasti ant žemės, baldų ar katės žaislų. Ar tai normalus reiškinys? Ką turėtumėte žinoti apie savo katės vibrius?

Kas yra vibriai?

• dengiančius plaukus (kreipiančius ir kaulinius)
• apatiniai plaukai (laikiniai ir pūkai)

Vibriai yra ypač specializuoti plaukeliai, kuriems taikoma atskira klasifikacija. Jų yra visuose žinduoliuose, tačiau kiekvienoje rūšyje jie skiriasi savo ilgiu ir skaičiumi.


Jutimo plaukeliai yra susiaurėjusio kūgio formos, kurio pagrindas yra didelio skersmens. Jie stori, tiesūs, ilgi ir standūs, tačiau išlaiko lankstumą. Tiksli ūsų kilmė nėra žinoma, nors manoma, kad jų prototipai jau egzistavo žinduolių ropliams kaip vaskuliarizuoti plaukeliai. Tikriausiai vibriai išsivystė iš tokio tipo inervuotų organų, priimančių lytėjimo pojūčius. Iš visų plaukų tipų ūsai pirmieji išsivysto gyvūnų embrioniniame amžiuje.

Katės ūsai

Kačių vibriai yra juodos arba baltos spalvos ūsai. Ryškiausi ir iš karto į akis krintantys yra ant skruostų (vadinamieji skruostų vibriai). Tačiau vibriai pasiskirstę ir ant kitų katės galvos ir kaklo dalių, išsiskiria:

• viršorbitiniai ir suborbitiniai
• žandikaulio
• viršutinės ir apatinės lūpos
• barzdiniai
• ant galinių galūnių
• ant riešų
• aplink kaklą

Katės vibriai neturi prakaito liaukų ir yra bent du kartus storesni už kitus katės kailį sudarančius plaukus.
Įdomu tai, kad kačių patinai turi ilgesnius ir storesnius vibrius nei patelės.

Katės vibriai - reikšmė

Katės ūsai labai gerai inervuoti, o jų šaknyje yra kraujo sinusas - tai rodo, kokie jautrūs yra vibriai. Jie teikia informaciją apie menkiausią judesį ir pokyčius katės aplinkoje. Jos leidžia katei atpažinti liečiamų daiktų dydį, kokybę ir formą.
Katės reakcija į vibrių pojūčius yra momentinė, nes jos perduoda impulsą tiesiai į jutiminę žievę ir smegenis. Toks mechanizmas leidžia katei efektyviai apsiginti, užmerkti arba atmerkti akis, kai objektas priartėja prie vibrio. Jaučia net nematomas kliūtis, per slėgio pokyčius arba oro judesius ir vibracijas, vėją.

Kadangi katės yra toliaregės, judėjimui ir orientacijai jos naudoja vibrius. Vibriai, ypač skruostikaulio, jos gali apžiūrėti priešais save esantį objektą - pagautą žaislą, surasti skanėstą, o laukinėje gamtoje - patikrinti, ar pagautas grobis dar gyvas. Taip pat jie gali žaisti ir medžioti tamsoje, ūseliais pastebėdami grobį ir jį sekdami. Atstumas, kurį pasiekia skruostų ūsai, parodo, į kokį ankštą tarpą katė gali įlįsti. Kita vertus, riešo ūsai parodo, kaip toli katė gali užlipti arba ant kokio paviršiaus gali užšokti. Pagal vibrius katė atpažįsta bet kokį paviršiaus plotą.

Vibriai ir katės nuotaika

Katės ūsai taip pat atlieka svarbų vaidmenį bendravime ir kačių kūno kalboje. Į priekį rodomi ūsai įtemptai tyrinėja katės aplinką. Nuleisti atgal, prigludę prie snukio ūsai rodo, kad katė išsigandusi, baikšti; priklausomai nuo kitų katės kūno signalų, jie taip pat gali rodyti pasirengimą pulti. Kita vertus, atsipalaidavusios katės ūsai neįtempti, laisvai išsidėstę pagal katės judesius.

Katės ūsų netekimas

Kačių ūsai nenuslenka. Tai reiškia, kad per tam tikrą laikotarpį jie neišslenka visi iš karto. Ūsai gali iškristi dėl senatvės, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno atskiro plauko. Tuomet vietoj prarasto plauko užauga naujas. Paprastai taip atsitinka maždaug kas du-tris mėnesius, jei tik plauko svogūnėlis nėra pažeistas. Jei pastebėjote, kad jūsų katei pernelyg greitai iškrenta daugiau vibriukų, skubiai kreipkitės į veterinarijos gydytoją, nes tai nėra natūralus reiškinys.
Visiškai neleistina katėms nupjauti, nukirpti ar net sutrumpinti vibrių. Jos yra jų jutimo priemonės, tokios pat svarbios kaip akys, ausys ir kitos. Netekusi vibrių katė tampa beveik bejėgė. Ji nesugeba reaguoti į artėjantį pavojų, gali užlipti ant daiktų, užkliūti už šakų ar kliūčių. Ji negali tiksliai surasti maisto, orientuotis tamsoje, šokinėti, matuoti atstumų, praranda visus jutiminius gebėjimus. Taip pat sumažėja kačių gebėjimas gyventi grupėje, nes individas su pažeistais ūseliais arba visiškai be ūsų negali bendrauti su likusiomis katėmis.

Neturinti vibrių katė patiria didelį fiziologinį diskomfortą, jaučiasi nejaukiai ir nesaugiai. Dėl to atsiranda tolesnių elgesio problemų ir labai pablogėja savijauta. Kai kurie tyrėjai taip pat nurodo fantominio skausmo galimybę pažeistų vibrių svogūnėlių vietose.


Karolina Łuszczyk