Veterinariniai pašarai. Kodėl jie skirtingi?
Gana dažnai atsitinka taip, kad gydant gyvūną veterinarijos gydytojas paskiria mityba pagrįstą veterinariniais pašarais.
Koks yra pagrindinis skirtumas tarp tokios mitybos ir įprastos mitybos?
Terapinė arba gydomoji mityba yra sudaryta taip, kad ji padeda gydant ligą arba sulėtinta ligos progresavimą, jei visiškai išgydyti nuo ligos yra neįmanoma. Veterinarinių pašarų sudėtis paprastai yra sudaryta iš gerai žinomų ingredientų. Gamintojai į sudėtį neįtraukia pridėtinių ingredientų, taip yra sumažinama pašaro netoleravimo ir gydytojo klaidos, dėl paskiriamos mitybos, rizika. Tokių pašarų ingredientai, kaip ir galutinis produktas, paprastai yra kontroliuojami labai griežtai. Gamintojai taip pat vengia keisti sudėtį, nebent atsiranda naujų mokslinių įrodymų, leidžiančių padaryti tokius pokyčius.
Taip pat svarbu turėti omenyje, kad veterinariniai pašarai yra gaminami gyvūnams, sergantiems konkrečia liga, todėl, jei savarankiškai nuspręstumėte tokį pašarą duoti sveikam gyvūnui, tai gali jam sukelti ligas. Veterinariniai pašarai yra traktuojami kaip vaistai.
Ar veterinarinė mityba užtikrina reikiamas subalansuotas maistines medžiagas?
Ir taip, ir ne. Atminkime tai, kad veterinariniai pašarai nėra skirti vartoti kasdienei, įprastai mitybai, o skirti suteikti pagalbą gydymo procese. Todėl būna taip, kad dėl tam tikrų ligų kai kurios maistinės medžiagos turi būti apribotos arba pašalintos, ir, kiek tai įmanoma, pakeistos kitomis. Todėl, pavyzdžiui, šeriant sveikus gyvūnus pašaru, skirtu pacientams, sergantiems inkstų liga, tai gali sukelti gyvūnui ligas. Tai, žinoma, yra taikytina daugeliui veterinarinių maisto produktų, ne tik pašarams skirtiems pagelbėti sergant inkstų ligomis!
Būna, kad gyvūno globėjas nusprendžia nutraukti veterinarinę mitybą ir nusprendžia pereiti prie įprastos mitybos. Kartais toks sprendimas, deja, gali būti tragiškas, todėl visada reikia pasitarti su gydančiu gydytoju.
Ar visi veterinariniai pašarai yra vienodai veiksmingi?
Deja, čia reikia nusiimti „rožinius akinius“. Vi si pašarai, įskaitant ir įprastus, kiekvienoje gamybos stadijoje turėtų būti griežtai kontroliuojami, taip pat kontrolė turi apimti ir galutinį produktą. Deja, kadangi rinkoje nuolat atsiranda naujų įmonių, jų gaminių kokybė negali būti užtikrinta. Jei pasirinksite veterinarinius pašarus, geriau rinktis juos iš žinomų firmų. Kartais toks apibūdinimas kaip „mažas šeimos verslas“ gali būti sinonimas frazei „netaikoma maisto kokybės kontrolė nepriklausomoje laboratorijoje“. Jei taip atsitinka su veterinariniais pašarais, tai gali reikšti, kad gydymo poveikio gali ir nebūti.
Taip pat svarbu atminti, kad veterinarinė mityba palaiko sveikimo procesą, tačiau daugeliu pati mityba nepašalins sveikatos problemos. Labai svarbūs yra vaistai ir tyrimai, kurie padeda stebėti gydymo procesą. O kad būtų išvengta nutukimo, svarbu gyvūnui suteikti pakankamą fizinį krūvį. Dėl nutukimo nepadės net ir pats geriausias pašaras pasaulyje.
Taikant veterinarinę dietą, būtina laikytis nuoseklumo. Tai reiškia, kad negalima rytais duoti veterinarinio pašaro, o vakare duoti kito pašaro dėl paįvairinimo. Tuomet šėrimas veterinariniu pašaru tampa beprasmis ir gali niekada neduoti laukiamų rezultatų.
Pabaigai svarbiausias pastebėjimas – jei kas nors kelia nerimą, kai gyvūnui yra taikoma veterinarinė dieta, turėtumėte pranešti apie tai veterinarijos gydytojui. Ši dieta yra traktuojama kaip vaistas, todėl savaime blogi simptomai nepraeis.
Šis tekstas neatstoja gydytojo konsultacijos ir nepakeičia vizito pas veterinarą.
Komentarai
Nerasta atsiliepimų
