Uodai laikomi vienais iš labiausiai erzinančių ir varginančių vabzdžių, su kuriais galime susidurti. Deja, jie taip pat yra rimtų ligų pernešėjai, todėl yra ne tik erzinantys, bet ir potencialiai pavojingi mūsų sveikatai. Šiame straipsnyje plačiau apžvelgsime uodus, aptarsime būdus, kaip apsisaugoti nuo jų įkandimų, ir būdus, kaip sušvelninti jų atakas. Kas atbaido uodus?

Uodai gali kelti rūpesčių, ypač vasarą, kai būna šilta, tada uodai pasirodo net butuose. Iš natūralių priemonių verta naudoti eterinius aliejus. Eukaliptų aliejus pasižymi uodus atbaidančiomis savybėmis. Jį galima atskiesti ir tepti ant odos arba naudoti kaip purškalą. Taip pat gerai veiks levandų aliejus ir arbatmedžio aliejus. Šių aliejų taip pat galima duoti ant palangių, pavyzdžiui, ant vatos, arba tiesiog užlašinti kelis lašus tiesiai ant paviršiaus. Pipirmėčių aliejus ir citronelų aliejus yra ne mažiau populiarūs uodų ir kitų vabzdžių atbaidymo būdai. Iš natūralių metodų taip pat galima naudoti obuolių sidro actą - jis puikiai tinka valyti ir atbaidyti nekviestus svečius.
Be aliejų, puikus sprendimas yra ir augalai. Augalų nuo uodų yra daugybė rūšių ir kiekviena jų vienodai veiksmingai atbaido uodus.

Augalai, atbaidantys uodus:

• Katžolės sudėtyje yra nepetalaktono, kuris labai veiksmingai atbaido uodus ir, beje, taip pat patinka kačių šeimininkams.
• Bazilikas yra ne tik naudingas kulinarinis augalas, bet ir veiksminga uodus atbaidanti priemonė. Jį galima auginti vazonuose aplink namus.
• Rozmarinas yra dar vienas augalas, kuris veiksmingai atbaido uodus. Jį galima sodinti sode arba laikyti vazonuose.
• Citrinžolės sudėtyje yra citronelos aliejaus, kuris atbaido uodus.

Jei reikia ko nors stipresnio, rinkoje yra įvairių cheminių uodus atbaidančių priemonių. Galite naudoti kūno purškiklius, patalpų purškiklius arba kontaktinius prietaisus. Populiarus variantas yra "Mugga" purškalas, kuris veikia nuo uodų ir erkių.

Nuo uodų įkandimų galima apsisaugoti ir tinkleliais nuo uodų bei kvapiosiomis žvakėmis, ypač būnant sode, balkone ar terasoje.

Purškalai nuo uodų

Purškimas nuo uodų yra veiksmingas būdas kontroliuoti šių vabzdžių populiaciją, ypač tose vietovėse, kur jų buvimas kelia ypač daug rūpesčių. Tinkamai atliktas purškimas gali gerokai sumažinti uodų skaičių ir sumažinti įkandimų bei jų platinamų ligų plitimo riziką. Paprastai toks purškimas taikomas didesniuose miestuose ir vandens telkinių teritorijose. Tuo rūpinasi pats miestas, kuris finansuoja tokias priemones. Juos taip pat galima naudoti savo sode ar sklype. Galime naudoti cheminius purškalus, tokius kaip permetrinas, deltametrinas ir bifentrinas. Jie gali būti kenksmingi kitiems vabzdžiams ir gyvūnams bei žmonėms. Alternatyva - biologiniai purškalai, kurie yra saugesni, bet ne tokie veiksmingi.
Uodai aktyviausi sutemus ir auštant, todėl purškimas šiuo metu yra veiksmingiausias. Svarbu purkšti produktus ant paviršių, ant kurių dažnai apsistoja uodai, pavyzdžiui, augalų, pastatų sienų ir kitų konstrukcijų. Purškiant pravartu dėvėti tinkamus apsauginius drabužius, įskaitant pirštines, kaukę ir apsauginius akinius, kad būtų sumažintas sąlytis su cheminėmis medžiagomis. Venkite purkšti šalia vandens telkinių, kad neužterštumėte vandens. Užtikrinkite savo teritorijose gyvenančių naminių ir laukinių gyvūnų saugumą.
 

Kiek laiko gyvena uodai?

Uodų patelės paprastai gyvena ilgiau nei patinai. Optimaliomis sąlygomis jos gali gyventi nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Pasimaitinusios krauju patelės gali gyventi apie 1-2 savaites, tačiau esant palankioms sąlygoms (prieiga prie vandens, tinkama temperatūra) jos gali išgyventi iki dviejų mėnesių. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Anopheles uodai (platinantys maliariją), idealiomis sąlygomis gali gyventi iki kelių mėnesių. Uodų patinai gyvena trumpiau nei patelės, paprastai nuo kelių dienų iki savaitės. Jie gyvena daugiausia tam, kad daugintųsi, o po kopuliacijos greitai miršta.

Uodai pereina keturis pagrindinius savo gyvenimo ciklo etapus: kiaušinėlio, lervos, lėliukės ir suaugėlio. Visas ciklas gali trukti nuo 10 dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, pavyzdžiui, temperatūros ir vandens prieinamumo. Patelės deda kiaušinėlius ant stovinčio vandens paviršiaus. Kiaušinėliai gali išsiritti per kelias dienas ar savaitę. Lervos gyvena vandenyje ir pereina keletą augimo stadijų (vadinamų instarais). Šis etapas paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Lėlės, kurios taip pat gyvena vandenyje, neima maisto ir per kelias dienas virsta suaugėliais. Išsiritę suaugę uodai yra pasiruošę daugintis, o patelės ieško kraujo, kuris yra kiaušinėlių gamybai reikalingų baltymų šaltinis.

Kaip atrodo uodų įkandimas?

Uodų įkandimas yra gana dažnas ir lengvai atpažįstamas. kuris gali būti lengvai atpažįstamas. Iš karto po įkandimo ant odos, į kurią uodai įsisiurbė, kad pasisavintų kraują, atsiranda nedidelė raudona dėmelė. Aplink įkandimo vietą dažnai atsiranda nedidelis patinimas. Tai gali būti nedidelis, kietas gumbelis arba didesnis, minkštesnis patinimas. Vienas iš būdingiausių simptomų - stiprus niežulys įkandimo vietoje. Niežulys atsiranda dėl organizmo reakcijos į uodų seiles, kuriose yra antikoaguliantų, neleidžiančių krešėti kraujui.

Retais atvejais žmonėms, alergiškiems uodų įkandimams, gali pasireikšti sunkesnės reakcijos, pavyzdžiui, dilgėlinė ar net anafilaksinės reakcijos, dėl kurių reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ką daryti įkandus uodui?

Nors niežulys gali būti labai erzinantis, venkite draskymosi, kad išvengtumėte infekcijos ir odos sudirginimo. Kad sumažintumėte patinimą, įkandimo vietą galite patepti šaltu kompresu arba atšaldytu šaukštu. Dėl priešuždegiminių ir raminamųjų savybių įkandimo vietą patepus alavijo geliu, gali palengvėti. Rinkoje taip pat yra specialių gelių, kurie palengvina įkandimą.

Kremai ar tepalai su antihistamininiais preparatais gali padėti sumažinti niežulį. Produktai, kurių sudėtyje yra hidrokortizono, taip pat gali būti veiksmingi malšinant simptomus. Esant infekcijos požymiams, tokiems kaip didėjantis skausmas, paraudimas, pūliai ar karščiavimas, verta kreiptis į gydytoją.

Tigrinis uodas

Aptinkamas tigrinis uodas (Aedes albopictus), nors jo paplitimas yra palyginti naujas ir vis dar ribotas. Tigrinis uodas yra kilęs iš Pietryčių Azijos, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius paplito daugelyje kitų žemynų, įskaitant Europą. Tigriniai uodai platina įvairias ligas, tokias kaip dengė, čikungunija, Zikos virusas ir Vakarų Nilo virusas. Nuo mums pažįstamų uodų jis skiriasi išvaizda - turi baltų dėmių ir dryžių. Nors šių ligų perdavimo rizika Lenkijoje vis dar nedidelė, svarbu stebėti tigrinių uodų populiaciją, kad būtų išvengta galimų epidemijų. Lenkijos sanitarijos ir epidemiologijos institucijos stebi tigrinių uodų paplitimą ir imasi priemonių jų populiacijai kontroliuoti. Taip pat svarbu, kad žmonės žinotų uodų įkandimų prevencijos būdus, pavyzdžiui, naudotų repelentus, dėvėtų apsauginius drabužius ir pašalintų vietas, kuriose uodai gali veistis (pvz., stovinčio vandens konteineriuose ar puoduose).

Kokia bausmė gresia už uodų nužudymą?

Uodai laikomi kenkėjais, galinčiais pernešti tokias ligas kaip maliarija, Dengė karštligė, Zikos virusas ar Vakarų Nilo virusas. Todėl jų naikinimas paprastai toleruojamas ir net skatinamas kaip būdas kontroliuoti šių vabzdžių populiaciją ir užkirsti kelią ligų plitimui. Uodų žudymas neturi jokių teisinių ar etinių pasekmių. Tai yra visuotinai priimtinas veiksmas, kuriuo siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą kontroliuojant šių vabzdžių populiaciją.

Aleksandra Drzewińska

Nuotraukos: Canva.com