Visų pirma, profilaktika yra pats svarbiausias dalykas. Nepamirškime, kad lygiai taip, kaip mes kartais darome sveikatos apžvalgą, turėtume taip elgtis su savo augintiniu. Be vizito pas veterinarą, taip pat verta atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Veterinarijoje pripažįstama, kad 7 metai tai amžius, kada SVEIKAM gyvūnui turi būti patikrintas kraujas ir šlapimas. Taip yra todėl, kad daugumą ligų, kurios gali prasidėti (dažniausiai kepenų, inkstų ligos, šiuo atveju prasidedančios lėtiniu inkstų nepakankamumas, kasos ligos ir kt.), gydytojas gali anksti nustatyti problemą ir ją kontroliuoti.

Mineralinių nuosėdų atveju greitas aptikimas ir ankstyvas gydymas gali apsaugoti katę nuo daug rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Kokius testus verta atlikti?

Paprastai gydytojas paskiria standartinius tyrimus. Tai leidžia patikrinti daugumos organų būklę ir rūgščių-šarmų pusiausvyrą.

Kur atlikti tokį testą?

Dauguma gydytojų tokius tyrimus atlieka specialioje gyvūnų laboratorijoje arba savo laboratorijose.

Kodėl kai atliekamas kraujo tyrimas, reikia atlikti šlapimo tyrimą?

Veterinarinėje diagnostikoje šlapimas vadinamas skystuoju auksu. Ir tame yra daug tiesos. Dažnai pastebimi šlapimo pokyčiai gali mus perspėti apie kintantį pH (svarbu ypač esant kačių šlapimo takų ligoms!), baltymų ar cukraus perteklius šlapime arba mažų mineralų sankaupų buvimą. Mineralinių nuosėdų greitas aptikimas ir ankstyvas gydymas gali apsaugoti katę nuo daug rimtesnių sveikatos sutrikimų. Dažnai šlapime pastebėti pokyčiai leidžia pradėti gydymą, kol simptomai visiškai nepasireiškia.

Svorio kontrolė.

Kiekvienoje klinikoje augintinių laikytojai turi galimybę pasverti augintinį. Verta planuoti svėrimą net tada,kada tiesiog einame pasivaikscioti netoli klinikos. Jei gyvūnas greitai priauga svorio arba greitai numeta, būtina apsilankyti pas veterinarą. Retas atvejis, kai staigiam svorio pokyčiui nėra priežasties. Vyresniems šunims ir katėms tai gali būti hormoninis sutrikimas, kurį galima patvirtinti arba paneigti atliekant kraujo tyrimą. Taip pat verta atlikti parazitų, įskaitant pirmuonis, išmatų tyrimą.

Odontologas? Kodėl gi ne!

Nedaug šunų ir kačių valosi dantis po valgio. Taip pat atsitinka, kad šeimininkai sąžiningai teikia savo augintiniams tik minkštą maistą. Deja, tai nėra geriausias sprendimas. Kieto maisto trūkumas labai įtakoja dantų būklę. Pas kiekvieną gyvūną, kaip ir pas žmogų, kaupiasi apnašos. Tai daugiausia bakterijų, maisto šiukšlių, seilių, epitelio ir cukraus mišinys. Apnašas galima lengvai nuimti mechaniškai, tačiau dauguma gyvūnų nėra išmokyti valytis dantis.

Ką daryti?

Geriausia savo augintinį išmokyti valytis dantis. Taip pat yra šunų ir kačių dantų pastos. Jokiomis aplinkybėmis negalima naudoti šunims ir katėms toksiškų žmonių pastų. Veterinaras nurodys šeimininkui, kaip prižiūrėti savo augintinio dantis ir kaip naudoti gyvūnų pastas. Taip pat verta gydyti savo augintinį duodant jam užkandžius, kurie valo dantis. Tačiau reikia atsiminti, kad kiekvienas veiksmas reikalauja reguliarumo.

Ką daryti, jei šuo ar katė jau turi akmenis ar apnašas ant dantų?

Tuomet reikia pasirūpinti augintiniu, ir atlikti jam akmenų pašalinimo procedūrą. Ši procedūra atliekama anestezijos metu, todėl prieš tai atlikdamas veterinarijos gydytojas nurodys atlikti kraujo tyrimą, kad būtų patikrinta ar yra organų disfunkcija, ir pasirinks saugiausią anesteziją.

Nepamirškite apie parazitus ... Deja, dabartinėmis oro sąlygomis negalime sau leisti „atostogų“ nuo insekticidų. Erkės atsiranda net sausį, o uodai - gruodį. Dar blogiau, kad ir erkės, ir uodai neša ligas, pavojingas mūsų gyvūnams. Erkių atveju tai yra pirmuonys, kurie pasitaiko beveik visoje šalyje. Taip yra dėl globalinio atšilimo. Uodai neša nematodus. Kai kurios rūšys gali pasirodyti mirtinos mūsų augintiniui. Šiuo metu rinkoje siūlomos priemonės turi skirtingą efektyvumą, todėl verta jas pasirinkti pasikonsultavus su veterinaru. Jis pasiūlys gyvūno aktyvumui ir aplinkai parinktą priemonę. Antrasis klausimas yra vidiniai parazitai. Šiuo atžvilgiu veterinarijos rekomendacijos yra aiškios: gyvūną reikia nukirminti kas tris mėnesius. Geriausia keisti vaistus. Taip pat patartina bent kartą per metus atlikti išmatų tyrimą.

Vakcinos.

Neabejotina, kad gyvūnai turėtų būti skiepijami ne tik nuo pasiutligės. Šunys ir katės, taip pat triušiai, šeškai ir net žiurkės turi savo infekcines ligas, nuo kurių jie turi būti apsaugoti savo gyvenime. Skiepijimo grafikas ir vakcinos rūšis visada turėtų būti pritaikyti prie augintinio amžiaus ir gyvenimo būdo.

Tinklaraščių tekstai nėra medicinos patarimai ir nepakeičia vizito pas veterinarą.