Daugelis šunų mėgsta skanėstus ir su ilgesiu laukia šėrimo meto. Tačiau yra atvejų, kai augintiniai atsisako mėgstamo maisto. Šuns apetito stoka nėra įtartina tol, kol ji netrunka ilgai. Kai keturkojis nevalgo antrą dieną ir vis dar nežiūri į dubenėlį, būtina apsilankyti pas veterinarą.

Apetitas gali sumažėti dėl daugelio priežasčių. Apetito stoka šuniukui dažniausiai siejama su aplinkos pasikeitimu, tačiau jei suaugęs šuo atsisako ėsti tai jau kelia nerimą. Kaip padėti šuniui, kuris nenori valgyti?

Mažas šuo – apetito stoka keliolikos savaičių šuniukui

Apetito stoka šuniukui neturėtų jaudinti savininko, nes dažniausiai tai būna dėl aplinkos pasikeitimo. Nauji veidai, nežinomi kvapai ir mamos stoka gali sukelti stresą daugeliui šuniukų per pirmąsias dienas naujoje šeimoje. Šuniukas turi priprasti prie naujų namų, tačiau tai nereiškia, kad turėtume visiškai atsainiai žiūrėti į šią problemą. Šuo gali turėti ligą, kurią reikės gydyti farmakologiškai. Jei šuo neturi apetito, jis gali turėti kirminų, tačiau tai yra tik viena liga iš įmanomų ligų ir tikras savininko vargas. Parazitų buvimas pasireiškia vėmimu, viduriavimu, nenoru valgyti ir didėjančia apatija. Panašūs simptomai yra kepenų nepakankamumas, apsinuodijimas maistu ir vėžys.

Drebulys ir apetito stoka

Šuns sausa nosis, apetito stoka ir drebulys gali būti ženklas dehidratacijas ir didėjančio karščiavimo. Tačiau turėtume atsiminti, kad teisinga keturkojo temperatūra priklauso nuo jo veislės. Paprastai ji svyruoja nuo 37,5 °C iki 39 °C, tikrinant pastoviu laiku ir po poilsio. Su šunimis yra visai kitaip nei su žmonėmis. Jei jie valgė gausiai šeriami ir anksčiau intensyviai žaidė, gali atrodyti, kad karščiuoja. Tuo tarpu aukšta temperatūra prasideda tik virš 39 °C, o sveikatai pavojingas karščiavimas yra nuo 41 °C.

Vokiečių aviganis – didelio šuns apetito stoka

Vokiečių aviganio apetito stoka gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Viena iš priežasčių yra persivalgymas, dėl kurio dingsta apetitas valgyti visą kitą dieną. Jei šuo ir toliau atsisako ėsti, tai yra signalas, kad laikas eiti pas veterinarą. Vokiečių aviganiai yra labai specifinė, bet kartu ir išranki veislė. Labai dažnai jie kenčia nuo sąnarių uždegimo, kurį reikia gydyti vaistais. Šuo, kurio organizme yra uždegimas, nejaučia noro ėsti.

Kitos priežastys dėl apetito stokos gali būti pas vokiečių aviganio šuniuką. Šuo ne tik yra naujoje aplinkoje, bet ir reikalauja daug valandų veiklos. Aviganių šuniukai taip pat mėgsta ėsti visus skanumynus nuo mūsų stalo, kurie gali sukelti skrandžio sutrikimą ir antipatiją maistui. Maitinimosi atsisakymo priežastis kartais yra netinkamas maistas. Maži šuniukai paprastai yra labai išrankūs. Šuniukai taip pat turi greitesnę medžiagų apykaitą ir didesnį energijos poreikį. Jie turėtų valgyti dažnai mažomis porcijomis. Todėl, kai šuniukas atsisako 2 – 3 kartus ėsti, mes turime jį pristatyti pas veterinarą.

Kada jūs būtinai turite vykti pas veterinarą su savo šunimi?

Keturkojų savininkai neturėtų nuvertinti jokio signalo, kuris parodo, kad jis gali dėl kažko kentėti. Vėmimas ir apetito stoka šuniui yra ligos pranašai. Jei gyvūnas yra prislėgtas ir neaktyvus, o prieš kelias dienas jis buvo energingas, laikas aplankyti veterinarą. Veterinaras užduos jums keletą svarbių klausimų, pavyzdžiui:

● kiek laiko šuo neturi apetito?

● kokį maistą gyvūnas ėda kiekvieną dieną?

● kaip maitinasi keturkojis?

● ar jis paskiepytas visais reikalingais skiepais?

Apetito stoka šuniui yra susijusi ne tik su maistu ar liga. Gyvūnas gali blogai reaguoti į situacijas, kurios sukelia stresą, pavyzdžiui, per didelį triukšmą ar sprogstančius fejerverkus. Išsigandęs jis nenorės valgyti. Verta tai paminėti vizito metu pas veterinarą.

Gydytojas gali nurodyti šuniui atlikti reikiamus tyrimus ir pakeisti pašarą į labiau tinkantį. Ateinančias kelias dienas taip pat turėsite stebėti savo augintinį. Jei paaiškėja, kad gyvūnas vis dar serga, tuomet reikia ieškoti priežasties. Verta prisiminti, kad šuns gerovę lemia ne tik mitybos būdas, bet ir kontaktas su mikroorganizmais bei kitais sergančiais gyvūnais. Šuo taip pat gali turėti erkę, kurios tankiame kailyje nematyti, tačiau ji daro žalą jo organizmui. Labai svarbu, kad šunį stebėtų šeimininkas, kuris geriausiai pažįsta savo augintinį.

Šis tekstas neatstoja gydytojo konsultacijos ir nepakeičia vizito pas veterinarą.

Šimon Višč