Šunų maras yra labai užkrečiama ir pavojinga (dažnai mirtina) šunų liga, kurią sukelia šunų virusas (CDV), priklausantis paramiksovirusų šeimai. Tinkama profilaktika padeda kovoti su šia liga.

Šunų maras yra paplitęs tarp šuninių, kiauninių ir meškėninių gyvūnų. Gyvūnai gali užsikrėsti tarp rūšių, todėl už miesto gyvenantys šunys yra ypač pažeidžiami ligų sukėlėjų. Dažniausiai serga vyresni nei 6 savaičių amžiaus šuniukai – dar neskiepyti, bet jau be antikūnų gautų iš motinos. Vis dėlto šunų virusas gali užpulti augintinius bet kokiame amžiuje, nepriklausomai nuo rasės ar lyties. Žmogus yra atsparus virusui ir negali užsikrėsti nuo savo augintinio.

Šunų maras – kokia tai liga?

Šunų maro virusas dažniausiai perduodamas tiesiogiai lašeliniu būdu(net išgydytas šuo gali užkrėsti dar maždaug 13 mėnesių). Maro infekcija taip pat gali būti perduodama per maistą, o nėščių kalių atveju – per placentą. Kadangi CDV yra atsparus aplinkos veiksniams, jis gali išgyventi net keletą dienų už ligą nešiojančio organizmo ribų, pernešamas per daiktus (pazvyzdžiui, per batus).

Kai šuns maro virusas patenka į gyvūno kūną, jis greitai dauginasi, iš pradžių puola į limfinius organus ir stipriai susilpnina imuninę sistemą. Laikui bėgant, CDV pasiekia kitas sistemas – virškinimo, kvėpavimo, šlapimo ir nervų. Todėl šuns maro simptomai yra įvairūs.

Šuns maro simptomai

Šuns maro ligos eiga paprastai prasideda staigiu temperatūros šuoliu (iki 41 °C). Būdinga yra tai, kad pradinėje ligos stadijoje karščiavimas praeina per kelias dienas, po to vėl padidėja. Kitų simptomų išsivystymas priklauso nuo ligos formos, nuo to, kuriuos organus labiausiai paveikė virusas.

Šunų maro formos:

• uždegiminis, kartu su dideliu karščiavimu, viduriavimu, išskyromis iš nosies. Gyvūnų apatija pasireiškia pirmojoje ligos stadijoje;
• kvėpavimo takų (plaučių), su gausiomis išskyromis iš nosies (su gleivėmis, pūliniais ar krauju). Šią formą lydi kosulys ir dusulys – gali išsivystyti bronchitas ar pneumonija ir net kraujotakos kolapsas;
• virškinimo trakto, susijęs su skrandžio ir žarnyno uždegimu, kurį lydi vėmimas, viduriavimas. Tai sukelia didelę dehidrataciją ir išsekimą;
• nervų sistemos. Pasireiškia tokiais simptomais kaip paralyžius, nistagmas, raumenų drebulys, nervų diegliai, šlapimo ir išmatų nelaikymas, judėjimo sunkumas, demencija, epilepsija – neurologiniai pažeidimai yra nuolatiniai ir negali būti gydomi;
• akių, su vidinių akių vokų uždegimu ir išsiskiriančiomis gleivėmis. Taip pat pasireiškia ašarojimas, fotofobija, rainelės uždegimas ar regėjimo nervo – gali sukelti ragenos išopėjimą ir perforaciją ar net aklumą;

Reta forma šunų maro tai:

• pasenusių šunų smegenų uždegimas (maro viruso forma, kurią sukelia virusas, centrinėje nervų sistemoje išgyvenęs po ligos ligos eigos) sukelia judėjimo sutrikimus, demenciją, aklumą.
• kietų letenų liga, pasireiškianti pirštų pagalvėlių sukietėjimu, išsausėjimu ir įtrūkimais.

Ligos metu viena šunų maro forma gali virsti į kitą. Jos dažnai atsiranda vienu metu. Išimtis yra maro forma, kuri paveikia nervų sistemą, ji visada veikia tik šią sritį.

Šunų maro gydymas ir profilaktika

Šunų maro gydymas yra sunkus, o užkrėstų gyvūnų mirtingumas siekia iki 80%. Nėra apibrėžtų šios ligos preparatų ar specifinio gydymo režimo Terapija iš esmės palengvina ligos simptomus ir stiprina šuns imuninę sistemą. Priklausomai nuo maro formos, gali būti naudojami antibiotikai, vitaminų preparatai, gliukozės lašeliai, drėkinimas, antiemetiniai vaistai, akių lašai, prieštraukuliniai vaistai. Gydymas turi būti prižiūrimas veterinarijos gydytojo.

Veiksmingiausias kovos su liga būdas yra užkirsti ligos kelią reguliariai skiepijant savo šunį. LVeterinarai paprastai siūlo daugiakomponentę vakciną, kuri taip pat apsaugo keturkojus nuo kitų ligų (pavyzdžiui, parvoviruso). Pirmoji dozė skiriama 6 – 7 savaičių šuniukams. Tada vakcinacija kartojama du kartus kas 3 – 4 savaites. Tuomet šunį reikia skiepyti kiekvienais metais.

Šimon Višč