Žinomas kaip šuo su odos raukšlėmis – Šarpėjus yra jautrus, prie šeimininko prisirišęs šuo, pasižymintis gynybinėmis ir sargybinėmis savybėmis. Perskaitykite, kas dar išskiria šią veislę.

Beveik visi atpažįsta šį šunį – sunku praeiti pro šalį nepastebėjus šuns su raukšlėta oda, kuris atrodo taip, tarsi turėtų daug daugiau odos, nei jam reikia. Tačiau kuo dar, be išskirtinės išvaizdos, pasižymi ši veislė?

Šarpėjus – veislės istorija

Legendos pasakoja, kad šios veislės šunys jau buvo Kinijos Hanų dinastijos rūmuose – iš to laikotarpio yra rasta statulėlė, labai primenanti šarpėjus. Veislės pavadinimas išvertus reiškia ryklio odą arba smėlio odą.

Šarpėjus kilęs iš Dialak miesto, esančio Kwun Tung provincijoje prie Pietų Kinijos jūros. Šarpėjaus protėviai greičiausiai buvo čiau čiau – kuris taip pat turi melsvai atspalvį turintį liežuvį, ir Tibeto mastifas. Šarpėjus buvo naudojamas kaip darbinis šuo – jis saugojo ūkius, gynė nuo svetimų žmonių ir medžiojo smulkiąją fauną.

Komunistų laikais Kinijoje ši veislė beveik išnyko dėl didelių mokesčių, kurie buvo taikomi šių šunų savininkams. Laimei, 1960 m. veisėjas Matgo Law įkūrė Honkongo ir Kowloono kinologų asociaciją, kuri sukūrė veislės standartą ir rūpinosi jos populiarinimu – visų pirma Jungtinėse Valstijose.

1974 m. Ernestas Albrightas įkūrė pirmąjį šios veislės klubą JAV. 1981 m. veislę pripažino FCI. 

Šarpėjus priskirtas II FCI grupei – pinčeriai, šnauceriai, molosai, kalnų ir galvijų šunys.

Šarpėjaus veislė – išvaizda

Šarpėjus garsėja savo išskirtinėmis kūno raukšlėmis ir raukšlėta galvos oda. Jis turi kvadratinę kūno sandarą, masyvų užpakalį ir yra stiprus šuo su gerai subalansuota išvaizda. Patelės pasiekia iki 48 cm aukštį, o patinai – iki 51 cm ties ketera. Suaugusio šarpėjaus svoris, priklausomai nuo dydžio, svyruoja nuo 18 iki 25 kg.

Ausys siaurai išsidėsčiusios, kriauklės formos. Uodega užriesta, būdingas mėlynas liežuvis.

Leistinos įvairios kailio spalvos. Išskyrus baltą, leidžiamos juoda, pilka, raudonai ruda, smėlio ir kreminė spalvos. Taip pat leidžiami tamsūs ženklai išilgai nugaros, ant ausų ir uodegos. Kailis visada trumpas ir šiurkštus, o pavilnė plona ir neatlieka šiluminės funkcijos. Egzistuoja dvi kailio rūšys: „horse coat“ – arklio kailio ir „brush coat“ – šiurkštaus kailio. FCI nepripažįsta „bear coat“ – meškos tipo kailio.

Šarpėjus – charakteris ir elgesys

Šarpėjus tikrai nėra šuo, tinkantis pradedančiajam šeimininkui. Jis turi gana sudėtingą charakterį ir reikalauja tinkamos socializacijos jau nuo pirmųjų gyvenimo savaičių. Gerai auklėti šarpėjai yra atsidavę savo šeimai, ištikimi, mėgstantys žaisti ir aktyvūs, tačiau taip pat gali būti užsispyrę ir ginti savo teritoriją.

Šarpėjai yra nepatiklūs svetimiems žmonėms. Jie gali turėti problemų bendraujant su kitais šunimis, tačiau paprastai toleruoja kates. Šie šunys yra tylūs ir ramūs, tačiau labai budrūs. Jei pastebi nepageidaujamą svečią teritorijoje, tikrai apie tai praneš.

Šios veislės šunys nėra itin fiziškai aktyvūs, todėl jiems užtenka ramių pasivaikščiojimų po apylinkes. Vis dėlto reikia prisiminti, kad iš pradžių jie buvo naudojami kaip medžiokliniai šunys, todėl juose išlikęs medžioklės instinktas – pasivaikščiojimų metu jie gali užsinorėti vytis grobį. Todėl verta pasirūpinti tvirtu šuns pavadėliu.

Nepaisant išvaizdos, šarpėjus yra jautrus šuo, labai prisirišantis prie šeimininko – jam reikalingas nuolatinis ryšys, o atsiskyrimo atvejais gali pasireikšti separacijos nerimas.

Šios veislės šunys neturėtų būti laikomi lauke – tiek dėl stipraus prisirišimo prie šeimininko, tiek dėl mažo atsparumo šalčiui, nes neturi pavilnės.

Šarpėjus – ligos, poreikiai, priežiūra

Priešingai nei gali pasirodyti, šarpėjaus priežiūra nėra labai sudėtinga. Jei šarpėjaus išvaizda atitinka veislės standartą, raukšlės nėra pernelyg masyvios – tačiau jas reikia reguliariai tikrinti, ar neatsirado uždegimo. Be to, pakanka reguliariai šukuoti minkštu šunims skirtu šepečiu ir kartkartėmis maudyti.

Taip pat būtina reguliariai valyti ir tikrinti akis.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų šios veislės šunims yra Šarpėjaus šeiminis karščiavimas (angl. Familial Shar-Pei Fever). Ši liga pasireiškia pasikartojančiu aukštu karščiavimu, patinusiomis sąnariais ir nosimi. Šios ligos komplikacija gali būti amiloidozė, kuri gali sukelti inkstų nepakankamumą ar net ankstyvą mirtį.

Šarpėjus – šuniukai ir veisimas

Labai atsargiai reikėtų rinktis šios veislės šuniuką, kad netaptumėte pseudo-veisėjų auka. Įtarimą turėtų sukelti skelbimai su frazėmis „ilgaplaukis šarpėjus“, „miniatiūrinis šarpėjus“ arba pernelyg raukšlėti šuniukai. Bet kokie nukrypimai nuo veislės standarto gali reikšti galimas problemas, ypač susijusias su sveikata.

Šarpėjaus kaina priklauso nuo veislyno, tačiau paprastai svyruoja tarp 860–1080 EUR.

Mėnesinės šarpėjaus išlaikymo išlaidos yra apie 85 EUR.

Šarpėjus – įdomūs faktai

1970-aisiais Šarpėjus pateko į Gineso rekordų knygą kaip rečiausia pasaulio šunų veislė – tuo metu buvo užregistruoti tik 45 šios veislės šunys.

Natalia Bąk