Pūsliažuvės yra egzotinės žuvys, kurios neabejotinai įsimena. Didelis apvalus kūnas, dažnai padengtas dygliais, daro įspūdį ir kelia susidomėjimą. Pūsliažuvės išsipūtimo efektas yra jos gynybos metodas, be to, ši žuvis yra nepaprastai nuodinga. Todėl gali stebinti faktas, kad pastaraisiais metais ji išpopuliarėjo Azijos šalyse kaip... gurmaniškas patiekalas, tiekiamas geriausiuose ir brangiausiuose restoranuose.

Pūsliažuvinės

Pūsliažuvinės yra didelė ir įvairi žuvų šeima. Čia priskiriama daugiau nei 200 žuvų rūšių – nuo mažiausių, siekiančių 2 cm, iki didžiausių, kurios gali užaugti net iki 1,2 metro. Populiariausios pūsliažuvių rūšys yra:

• Nykštukinė pūsliažuvė
• Dėmėtoji pūsliažuvė
• Tigrinė pūsliažuvė
• Amazoniškoji ežiuolė
• Dvipelė pūsliažuvė

Pūsliažuvių išvaizda

Kiekviena rūšis šiek tiek skiriasi viena nuo kitos, tačiau galima išskirti keletą bendrų visai šeimai būdingų bruožų. Pūsliažuvėms būdingas apvalus kūnas, maža galva ir didelės, iššokusios akys. Jų burnos aparatas primena snapą, dažnai yra pravertas, o ant abiejų žandikaulių matomi dantys. Didžiausia pūsliažuvių pelekas yra uodeginis, kuris atsakingas už žuvies judėjimo kryptį. Už plaukimo greitį ir galią daugiausia atsakingi šoniniai pelekai. Nors jie maži, tačiau turi didelį judesių diapazoną, todėl gali greitai suktis ir akimirksniu pakeisti kryptį.

Kai kurios pūsliažuvių rūšys turi spyglius.

Pūsliažuvės – elgesys

Pūsliažuvės dažniausiai siejamos su dideliais, apvaliais kūnais ir iššokusiais spygliais – tai būdinga kai kurioms rūšims, kaip pavyzdžiui dygliapūsliažuvėms. Iš tikrųjų taip ir būna, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad toks kūno dydžio pasikeitimas yra gynybinė reakcija, kurią sukelia didžiulis stresas šioms žuvims. Natūralioje aplinkoje pūsliažuvės tokiu būdu atbaido plėšrūnus, išsaugodamos savo sveikatą, o dažnai ir gyvybę. Akvariumo sąlygomis nereikėtų provokuoti pūsliažuvių tokioms reakcijoms, nes ilgalaikis stresas gali turėti neigiamų pasekmių jų sveikatai.

Aptariamas gynybos mechanizmas pagrįstas staigiu ir intensyviu vandens įtraukimu į kūną, dėl kurio jis išsipučia kelis kartus didesnis nei ramybės būsenoje. Be to, dygliapūsliažuvės spygliai išsiskleidžia ir gali būti naudojami kaip ginklas.

Gėlavandenė pūsliažuvė – ar tokia egzistuoja?

Pūsliažuvės daugiausia yra jūrinės žuvys. Natūralioje aplinkoje jos gyvena tarp koralų rifų, Indijos, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos, taip pat Pietų Azijos pakrantėse.

Tačiau yra rūšių, kurios gyvenimo eigoje keičia buveinę. Pavyzdžiui, dvipelė pūsliažuvė gimsta gėlame vandenyje, o vėliau persikelia į sūrius vandenis ir ten lieka visam laikui. Dėl to ši rūšis dažnai parduodama kaip gėlavandenė pūsliažuvė, kas nėra visiškai teisinga ir neatitinka šios žuvies poreikių.

Pūsliažuvės, kurias galima laikyti gėlavandeniuose akvariumuose, yra:

Amazoniškoji ežiuolė
Maža ir viena iš mažiau reiklių pūsliažuvių.

Pao cochinchinensis
Labai reikli, bet tuo pačiu ir labai patraukli pūsliažuvių rūšis. Pao trūkumas yra didelis agresyvumas beveik visų kitų žuvų atžvilgiu.

Akvariuminė pūsliažuvė – reikalavimai

Akvariumo tipas turi būti parinktas pagal konkretų pūsliažuvių rūšį – ar jos yra jūrinės, ar gėlavandenės. Tačiau visoms pūsliažuvėms svarbu, kad akvariumas būtų didelis ir erdvus. Šios žuvys reikalauja daug vietos plaukiojimui ir itin švaraus vandens. Rekomenduojama, kad akvariumo ilgis būtų ne mažesnis nei 120 cm. Akvariumą reikia užpildyti augmenija, slėptuvėmis ir aksesuarais, kad pūsliažuvės turėtų įvairią aplinką. Žuvims būtina galimybė atsiskirti ir laisvai pasislėpti, jei to prireikia. Akvariumo dugnas turėtų būti padengtas storu specialios dangos arba smėlio sluoksniu, nes pūsliažuvės mėgsta raustis ir naršyti smėlėtame dugne.

Vidutinė vandens temperatūra pūsliažuvėms yra 22–28°C, o vandens pH turi svyruoti tarp 6–7,5 jūrinėms rūšims ir apie 7 gėlavandenėms rūšims. Labai svarbu kontroliuoti vandens kietumą, kur riba jūrinėms žuvims yra 5–15°dGH, o gėlavandenėms – 8–15°dGH.

Vienas iš svarbiausių elementų akvariume yra galingas ir patikimas filtras. Pūsliažuvės turi greitą medžiagų apykaitą, todėl jų akvariumo vanduo greitai užteršiami. Tik galingas filtras gali patenkinti šių žuvų poreikius.

Pūsliažuvių maitinimas akvariume ir gamtoje

Pūsliažuvės yra plėšrios žuvys. Jų burnos aparatas yra aštrus ir stiprus. Natūralioje aplinkoje pūsliažuvės maitinasi daugiausia mėsėdžiai – jūros sraigėmis, kempinėmis, koralų rifų dalimis, vėžiagyviais. Jos lengvai suskaldo kietus gyvūnų kiautus ir kriaukles, o tada ištraukia jų vidų. Pūsliažuvės, įtraukdamos vandenį ir stipriai jį išspjaudamos, naršo dugną ir išgaudo sliekus ar kitus pasislėpusius gyvūnus.

Akvariumuose pūsliažuvės dažniausiai šeriamos gyvu arba šaldytu maistu – mažais vėžiagyviais, vabzdžių lervomis, kriliumi ar midijomis. Maitinimas vien tik paruoštu maistu, pavyzdžiui, granulėmis ar dribsniais, nėra tinkamas. Pūsliažuvėms būtina aktyviai naudoti savo burnos aparatą ir nuolat dildyti išaugas, nes jos nuolat auga, ir be tinkamo dilimo žuvys gali prarasti galimybę normaliai maitintis.

Pūsliažuvės kaina

Pūsliažuvės pradedantiesiems akvariumininkams yra prieinamos gyvūnų parduotuvėse ar specializuotose akvariumų parduotuvėse. Labiau patyrę akvariumininkai arba tie, kurie nori įsigyti retų pūsliažuvių egzempliorių, turėtų apsilankyti internetiniuose forumuose, kur galima rasti specializuotų šių žuvų augintojų.

Pūsliažuvės kaina priklauso nuo jos rūšies. Pigiausi egzemplioriai gali kainuoti apie 20 eurų, o rečiausi ir brangiausi gali siekti net kelis tūkstančius eurų.

Reikėtų nepamiršti, kad pūsliažuvės įsigijimas yra tik dalis išlaidų. Didžiausios išlaidos yra akvariumo įsigijimas, tinkamos aplinkos sukūrimas ir visapusiškas jo įrengimas.

Karolina Łuszczyk

Nuotraukos: Canva.com