Prancūzų buldogas – veislės aprašymas

Prancūzų buldogai yra kilę iš Anglijos, kur iki XIX amžiaus šį veislė buvo dviejų rūšių – dideli, tai yra, angliški buldogai ir maži – miniatiūriniai buldogai. Abi veislės buvo veisiamos žmonių malonumui ir reguliariai šios veislės šunys dalyvavo šunų kovose.

Prancūzijos miniatiūriniai buldogai buvo pargabenti iš Anglijos į šiaurinę Prancūziją su emigrantais XIX amžiaus viduryje. Dėl mažo kūno dydžio ir mažų poreikių buldogai tapo vargšų numylėtiniais, kurie juos laikė namuose ir naudojo pelėms ir žiurkėms gaudyti. Mėsininkai, ūkininkai, paštininkai, jūreiviai ir prekybininkai vežėsi šunis su savimi į darbo vietą, kur buldogai taip pat turėjo gaudyti kenkėjus ir suvalgyti likučius nuo žemės paviršiaus.

Darbininkai, norėdami dar geriau panaudoti buldogus, pradėjo juos kergti su terjerais. To dėka sustiprėjo šunų medžioklės instinktai, sumanumas ir judrumas. Tada, siekiant pagerinti šunų išvaizdą ir išgauti šiek tiek kitokį profilį, jie buvo sukergti su mopsais, kurie suteikė jiems būdingą plokščią snukį, labiau išgaubtas akis ir besišypsančių lupų formą. Dėl išvaizdos pasikeitimo pasikeitė prancūzų buldogų padėtis visuomenėje. Jie tapo aukštesnės numylėtiniais.

Oficialiai prancūzų buldogų veislė buvo įregistruota 1898 m. Buldogai pasirodė Lenkijoje tarpukariu, apie 1918 m.

Prancūzų buldogo bruožai

Prancūzų buldogai priklauso molosido grupei ir puikiai ten dera. Mažas, bet krėsnas ir raumeningas. Jų svoris turėtų būti nuo 8 iki 14 kg. Aukštis ties ketera yra apie 30 cm. Buldogų profilis žiūrint iš šono primena stačiakampio formą su lengvai iškilusiu užpakaliu. Taip yra dėl užpakalinių kojų, kurios yra ilgesnės nei priekinės.

Buldogo galva yra plati ir tvirta, su stipriai išryškinta kakta. Akys apvalios, gana didelės ir šiek tiek išgaubtos. Nosis maža, trumpa ir riesta. Prancūzų buldogų ausys prie pagrindo yra plačios, aukštos, stačios ir didelės.

Buldogai turi labai plačią ir gilią krūtinės ląstą. Kita vertus, galūnės yra trumpos, tiesios, su matomu raumenų kontūru. Uodega neturėtų kirsti užpakalinės linijos, net ir vizginant ją. Prie pagrindo ji stora, siaurėjanti link galo. Veislei leidžiamos susuktos ar tiesios uodegos, tačiau jos turėtų pridengti išangę.

Buldogo veislei yra leidžiami visi atspalviai: nuo smėlio spalvos ir šviesiai rudos iki raudonos ir juodos. Galimi pilki, vienspalviai ir dryžuoti, su žymėmis, dėmėmis. Pastaruoju metu didelį populiarumą turi prancūzų mėlynasis buldogas, kuris turi gražų atspalvį su sidabro spalvos efektu.

Priežiūra – kaip prižiūrėti prancūzų buldogą

Šie šunys yra trumpaplaukiai, todėl jiems nereikia intensyvios priežiūros. Jie neturi apatinio poplaukio, turi tik viršutinio sluoksnio plaukus. Kailis yra trumpas, nelabai tankus, blizgus ir prigludęs. Tinkamai maitinantis, šuo plaukus turėtų mesti stipriau tik šėrimosi laikotarpiu. Kailį prižiūrėti galima maudant šunį su šampūnu skirtu trumpaplaukiams šunims ir kartkartėmis galima šunį pašukuoti. Šėrimosi metu galima pašukuoti dažniau, tada pravers furminatorius ir paprasta pirštinė arba guminis šepetys, kuris yra skirtas negyvų plaukų surinkimui.

Prancūzų buldogams turi būti reguliariai valomos ausys, nes dėl jų dydžio, ausyse greitai susikaupia nešvarumai ir dulkės. Bent kartą per savaitę virintu vandeniu arba specialiu preparatu reikėtų praplauti sritį aplink akis. Snukelio raukšlėms reikia intensyviausios procedūros – geriausia kiekvieną dieną ar kas dvi dienas, jas valyti ir plauti, taip atsargiai pašalinsite nešvarumus. Buldogai dėl trumpo snukio jau ankstyvame amžiuje gali turėti problemų dėl dantų akmenų kaupimosi. Jie taip pat turi polinkį analinių liaukų užsikimšimui, todėl labai svarbi yra tinkama dieta ir dažni vizitai pas veterinarą.

Prancūzų buldogų vedžiojimui labiau rekomenduojamos yra plačios apykaklės. Ypač taip daryti būtina kai šuo yra jaunas, augant ir vystantis jo skeletui. Tada nerekomenduojama naudoti petnešų (dažnai jos būna blogai pritaikytos, aptemptos ar per plačios), nes tai gali sutrukdyti skeleto vystymuisi, jį iškreipti, pažeisti sąnarius. Tik suaugęs šuo, visiškai fiziškai subrendęs, gali būti vedžiojamas petnešomis, ypač karštomis dienomis, kai antkaklis gali kliudyti kvėpuoti ir smaugti šunį. Jei nuspręstumėte naudotis petnešomis, verta žinoti, kad petnešos negali būti tokios, kurios juostų šunį per pažastis, o būtų tokios, kurios juostų jį per krūtinės ląstą

Prancūzų buldogų mityba

Specifinė buldogų kūno sandara ir polinkis į ligas, tam tikra prasme priverčia augintojus rinktis maistą, kuris atitiktų visus jų poreikius. Buldogai nėra linkę priaugti svorio, tačiau dėl netinkamos mitybos vis tiek jie gali nutukti. Atminkite, kad prancūzų buldogai turėtų būti raumeningi, liemens dalis turėtų būti matoma, bet ne šonkauliai. Kiekvieni papildomi dvidešimt – trisdešimt gramų apkrauna šių šunų silpnus sąnarius. Renkantis maistą taip pat turėtumėte atsižvelgti į šios veislės skrandžio problemas. Polinkis analinių liaukų užsikimšimui gali padidėti dėl netinkamos mitybos. Tinkamai suformuotos, kietos išmatos pačios išvalo liaukas. Štai kodėl taip svarbu šuniui duoti subalansuotą, lengvai virškinamą ėdalą, kurį galės lengvai įsisavinti.

Geriausias buldogų ėdalas turėtų būti be grūdų, turintis daug mėsos. Priedai, tokie kaip gliukozaminas ir chondroitinas – iš natūralių šaltinių – stiprina skeletą, o nesočiosios riebiosios rūgštys pagerins šuns kailio būklę. Buldogai turėtų būti šeriami kuo paprastesnės sudėties maistu, bet kokie nereikalingi priedai padidina alergijų ir žarnyno veiklos sutrikimo tikimybę. Ėdalas be grūdų padidina jo virškinamumą, ne tiek apkrauna šuns skrandį, nesutrikdo virškinimo sistemos darbo. Taip pat turėtumėte būti atsargūs dėl lengvai fermentuojamų ingredientų, tai yra, saugokitės ankštinių augalų, obuolių, taip pat daržovių ar vaisių minkštimo. Žolelės yra geras priedas prie aukštos kokybės mėsos pašaro.

Siekiant tinkamai šerti prancūzų buldogą, svarbu yra atsižvelgti ir į maitinimų skaičių per dieną. Rekomenduojamos yra mažos porcijos, bet kuo dažniau. Mažiausias šėrimų skaičius per dieną yra trys.

Buldogų sveikata

Prancūzų buldogai, nepaisant puikios ir mielos išvaizdos, deja, turi daugybę genetinių ligų. Kai kurios jų yra susijusios su kūno sandara, ypač su kaukolės forma, o kai kurioms šuo turi polinkį. Tačiau tinkama profilaktika gali padėti jų išvengti.

Plokščias snukis yra susijęs su kvėpavimo problemomis, dažnai su gomurio plyšimu. Daugybė snukio raukšlių sukuria idealią aplinką bakterijoms ir grybeliams, tarp jų yra šilta ir drėgna – tai gali sukelti uždegimą. Akys dažnai ašaroja, o tai gali sukelti akių junginės uždegimą, o sunkių mechaninių sužalojimų metu – akies obuolio prolapsą. Trumpas liemuo veikia visą šuns virškinimo sistemą. Buldogai dažnai kenčia nuo dujų kaupimosi, pilvo pūtimo, refliukso ir blogo virškinimo. Siauras dubuo neleidžia natūraliai gimdyti, o trumpos ir krėsnos kojos skatina sąnarių problemas.

Prancūzų buldogas turi polinkį į stuburo ligas. Štai kodėl jau jauno amžiaus sveikatos profilaktika yra tokia svarbi. Jie neturėtų būti verčiami per daug bėgioti, neleidžiama daryti aukštus šuolius ir šokinėti, pavyzdžiui, nuo sofos. Taip pat yra rizika lipant laiptais aukštyn ir žemyn.

Klubų displazija pasireiškia daugiau nei 30% prancūzų buldogų, todėl jie yra tarp šunų veislių, dažniausiai kenčiančių nuo šios ligos, sąrašo viršuje.

Neaiškios kilmės ir dėl nelegalaus veisimo šunys turi daug didesnį polinkį į ligas, be to, yra mažiau socializuoti. Priimdami sprendimą įsigyti šios veislės šunį, turėtumėte atidžiai paieškoti ir keletą kartų apsilankyti pas prancūzų buldogų veisėjus. Vidutinė prancūzų buldogo gyvenimo trukmė yra nuo 10 iki 13 metų.

Prancūzų buldogo, neskirto toliau veisti, kaina prasideda nuo 700 eurų ir, priklausomai nuo pasiekimų parodose, gali siekti net 1000 eurų. Veislinio buldogo šuniuko kaina veisimui siekia dar didesnes sumas.

Prancūzų buldogo temperamentas

Prancūzų buldogai nėra labai reiklūs šunys. Jie gali būti rekomenduojami net nepatyrusiems augintojams. Vienintelė sąlyga – jiems reikia skirti laiko. Jie iš tikrųjų yra labai emocingi šunys, greitai ir stipriai prisirišantys prie globėjų, bendraujantys. Jie negali visą dieną būti namuose, dėl to gali pablogėti jų sveikata ir pasidaryti liūdni.

Šios veislės šunims būdinga kantrybė ir supratingumas. Jie myli vaikus, noriai žaidžia su jais ir ramiai vaikšto su pavadėliu. Prancūzų buldogai yra tinkami miestuose ir butuose, net mažuose. Jiems nereikia suteikti didelio fizinio aktyvumo, nors jie puikiai tinka šunų sportui, pavyzdžiui, šunų judrumo ar paklusnumo sportui. Buldogams svarbiausias yra kontaktas su žmonėmis ir kitais jų bei kitų rūšių atstovais. Po tinkamo pripratinimo šie šunys gerai sugyvena su katėmis ar triušiais. Tačiau kai kurie prancūzų buldogų patinai gali elgtis agresyviai prieš kitus patinus. Be to, reikia nepamiršti, kad buldogų švokštimą ir kriokimą kiti šunys gali suvokti kaip įspėjamąjį signalą – urzgimą – o dėl šios priežasties tarp šunų gali kilti konfliktų, nepaisant draugiškos pačių buldogų nuostatos.

Buldogai yra protingi šunys, jie greitai mokosi ir supranta naujas komandas. Tačiau mokymasis turėtų vykti ramioje ir malonioje atmosferoje, su didele globėjo kantrybė. Jie turi gerą atmintį, todėl jie neatleis už riksmus ar bausmes. Šie šuns charakterio bruožai, suderinti su drąsa ir dideliu budrumu, daro juos gerais sargais – jie greitai pastebės ir išgirs nestandartinius garsus bei įspės apie pavojų.

Prancūzų buldogai yra bendraujantys ir judrūs šunys, jie gerai pasireiškia tam tikrose šunų sporto šakose ar mokydamiesi paklusti.

Įdomybės:

• Anglijoje buldogai buvo veisiami kovoms su šunimis ir galvijų vaikymui
• Ši veislė labai patiko Didžiosios Britanijos ir Airijos karaliui Edvardui VII, Rusijos hercogienei Tatjanai Romanovai, mados dizaineriui Yves Saint Laurent
• Pirmasis prancūzų buldogų veisėjų klubas buvo įkurtas 1880 m. Paryžiuje, Lenkijoje – tik 1937 m.
• 2019 m. Nyderlandai uždraudė įkurti veisyklas ir veisti šios veislės šunis dėl daugybės sveikatos problemų ir su tuo susijusių skausmų, kuriuos patiria šunys
• 2016 m. Jungtinėje Karalystėje Veterinarijos asociacija pirmą kartą perspėjo nepirkti šios veislės šunų dėl daugybės sveikatos problemų
• Prancūzijos buldogai blogai reaguoja į karštą orą, apniukusias dienas, didelį smogą ir oro taršą. Tai apsunkina kvėpavimą. Karštą vasarą pasivaikščiojimai turėtų būti kiek įmanoma sutrumpinti, o ilgesni – suplanuoti anksti ryte ar vakare. Nerekomenduojama pasiimti buldogų kelionėms į karštas šalis, degintis paplūdimyje ir panašiai. Tai yra vietos, kurios gali sukelti šunims perkaitimą ar net šilumos smūgį.

Karolina Luščik