Rotveileris, Kanarų šuo, Pitbulis ir Argentinos šuo yra keletas iš 9 šunų veislių, įtrauktų į agresyvių šunų sąrašą. Ar tikrai jie visi pavojingi? Kas daro rasę agresyvia? O gal tai tik žalingos etiketės?

Lietuvos oficialiame agresyviai laikomų šunų sąraše yra 9 veislės. Šios veislės buvo laikomos potencialiai pavojingiausiomis, todėl laikant kažkurią iš veislių, jums reikia leidimo. Ar tai reiškia, kad tokie šunys visada kelia grėsmę? Taip ir ne.

Viena vertus, teisinga sakyti, kad dauguma šunų, kad ir kokia būtų jų veislė, gali būti pavojingi, jei nebus tinkamai socializuoti ir auklėjami. Kita vertus, tinkamai prižiūrimi šunys niekada nepakenks šeimininkui ar šeimos nariams - net jei jie yra laikomi agresyvių šunų sąraše, ir dauguma šių šunų šeimininkų pripažins, kad jų šuo yra švelnumo oazė ir didžiausias augintinis šeimoje.

Kita vertus, šis sąrašas buvo sukurtas dėl priežasties - jame yra šunys, kurie dažniausiai turi daugiau jėgų, stipresnį gynybinį instinktą arba yra sunkiau dresuojami, todėl reikalauja atsakingo šeimininko, nes jie gali kelti grėsmę tik nepatyrusio žmogaus rankos.

Pavojingiausi šunys Lietuvoje - sąrašas

KOVINIŲ IR PAVOJINGŲ ŠUNŲ VEISLIŲ SĄRAŠAS

I. KOVINIŲ ŠUNŲ VEISLĖ

      1. Amerikiečių pitbulterjeras

II. PAVOJINGŲ ŠUNŲ VEISLĖS

1. Amerikiečių Stafordšyro terjeras
2. Stafordšyro bulterjeras
3. Amerikiečių buldogas
4. Argentinos dogas
5. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
6. Kangalas (Turkų aviganis)
7. Kaukazo aviganis
8. Pietų Rusijos aviganis

Norint laikyti vienos iš šių veislių šunį, reikia savivaldybės valdžios leidimo. Norint jį gauti, reikia įrodyti, kad jis nekels grėsmės žmonėms ar gyvūnams, o jei tokia grėsmė kils, leidimas gali būti atimtas.

Pavojingiausias šuo pasaulyje yra …

... tas, kuris atsidūrė netinkamose rankose! Nėra vienos veislės, kuri pasmerktų šunis tokiai etiketei. Namams tinka bet koks šuo, kuris gali būti geriausias namų draugas. Agresyviausi šunys dažniausiai būna skriaudžiami, blogai auklėjami, išgąsdinti arba, kurie dirba tokį darbą ir, taip, gali būti agresyvūs, pvz., svetimų žmonių, kurie patenka į nuosavybę, atžvilgiu. Lietuvos kinologų klubas aiškiai kritikavo Lietuvos agresyvių šunų sąrašą žodžiais: „Jokiu būdu neturėtumėte sieti agresijos reiškinio su konkrečia šunų veisle. Nepriklausomai nuo veislės, šunis paverčia pavojingu įrankiu netinkamai juos auginantys žmonės ... todėl įstatymų nustatytas draudimas bet kokios veislės šunims yra nesąžiningas, neteisingas ir nevertas civilizuotos visuomenės “.

Šuns agresijos priežastys

Veislė yra mažiausiai svarbus veiksnys nustatant, ar šuo yra agresyvus. Tačiau yra keletas kitų galimų priežasčių, į kurias galbūt norėsite atsižvelgti: kova dėl dominavimo bandoje, hormoninė agresija, agresija reaguojant į grėsmę, trauminiai išgyvenimai, bloga socializacija, medžioklės agresija ar mišri agresija. Kiekvienas šuo gali parodyti agresiją aukščiau minėtais būdais tiek tuo atveju, jei jis priklauso agresyviais laikomiems šunims, tiek jei jis priklauso išskirtinai švelniai veislei.

Mano šuo agresyvus - ką turėčiau daryti?

Kaip jau nustatėme, nors yra tam tikras veislių, laikomų agresyviais, sąrašas, tačiau tai nėra lemiama šunų agresijos pasireiškimo požiūriu, nes ne veislė yra jos pagrindas. Tiesą sakant, net mažas pudelis gali būti agresyvus. Ką daryti šioje situacijoje? Pirmiausia verta susitarti su bihevioristu - jis padės nustatyti neteisingo šuns elgesio priežastį ir padės įgyvendinti dresūrą, kuri, tikėtina, pašalins agresyvų elgesį. Dažnai geras sprendimas pašalinti agresyvų elgesį yra kastracija ar sterilizavimas. Jei turite šunį, kuris elgiasi agresyviai, nepamirškite užtikrinti kitų žmonių ir šunų saugumo - visų pirma, toks šuo visada turėtų būti su pavadžiu ir papildomai, viešose vietose, su antsnukiu. Jei agresija vyksta nervingai, gali būti naudinga naudoti antistresinę apykaklę.

Taip pat turėtumėte prisiminti, kad dažniausiai agresyvus šuns elgesys nėra sąlygojamas šuns asmenybės, o yra tik atsakas į nepatenkintus šuns poreikius arba yra neteisingo auklėjimo rezultatas. Taigi prieš vertindami savo keturkojį draugą, pažvelkite į jį iš šono ir giliau ieškokite blogo elgesio priežasties - nes dažniausiai tai būna ne šuns, o globėjo ar aplinkos problema.

Natalia Bąk