Šūkį "Nepirk, įsivaikink" žino beveik kiekvienas gyvūnų mylėtojas. Ar tikrai įvaikinimas yra geras pasirinkimas visiems? Kaip praktiškai atrodo šuns įvaikinimas ir kaip jam pasiruošti? Kas yra virtualus šunų įvaikinimas?

Kiekvienam šunų mylėtojui plyšta širdis, kai mato skelbimus apie šunis, ieškančius namų arba laukiančius mylinčių šeimininkų prieglaudų boksuose, ir mintis apie įvaikinimą tikriausiai kiekvienam yra šovusi į galvą. Ši mintis ypač kyla, kai iš tikrųjų pradedame ieškoti šuns - kodėl gi nesuteikus namų benamiui, vargšui augintiniui, o ne grynaveisliui veisliniam šuniui? Skaitykite, ką reiškia įsivaikinti šunį iš prieglaudos ar fondo.

Prieglauda nėra gyvūnų parduotuvė!

Žiūrint kai kurias televizijos laidas gali susidaryti įspūdis, kad įsivaikinti šunį iš prieglaudos yra tas pats, kas apsilankyti prekybos centre. Mes nueiname, apžiūrime šunis dėžėse, išsirenkame tobulą ir parsinešame jį namo (dažniausiai nemokamai!). Praktiškai taip niekada nebūna (arba bent jau neturėtų būti). Kodėl? Nes šunys nėra daiktai, o ypač tuos, kurie dėl įvairių priežasčių atsidūrė prieglaudoje, prieš įsivaikinant reikia pažinti, nes ne kiekvienas prieglaudos šuo tinka visiems. Tai galioja ir atvirkščiai, todėl prieš paimdami šunį į prieglaudą ar fondą, jie paprastai labai kruopščiai (kartais gali atrodyti, kad per daug) ištiria potencialaus šeimininko istoriją.

Taigi, kaip tai dažniausiai turėtų atrodyti? Jei išreiškiame norą įsivaikinti šunį, pirmiausia su prieglaudos darbuotoju pasikalbame apie savo patirtį, namų sąlygas, apie tai, ar turime kitų augintinių, ar namuose gyvena vaikai ar senyvo amžiaus žmonės, ar turime laiko pasivaikščiojimams ir darbui su šunimi (prieglaudiniai dažnai reikalauja daug!), kiek valandų per dieną šuo bus paliekamas vienas namuose, kas bus, jei iškils sunkumų (fondo ar prieglaudos darbuotojai norės žinoti, ar svarstome galimybę vėl atiduoti šunį), kas bus, jei šuo susirgs (ar žinome apie tokią galimybę) - tai tik keletas klausimų, kurie gali iškilti pokalbio metu. Tik jais remdamasis darbuotojas įvertins, ar ir kokį šunį galima atiduoti mūsų globai.

Tik tuomet jis (ji) pristatys mums šunį ar šunis, kurie galėtų būti mūsų namuose, ir tik tuomet mes galėsime pasirinkti, ar nuspręsime įsivaikinti tą konkretų šunį.

Šunys įvaikinimui - kodėl ne visi gali būti įvaikinti?

Nors prieglaudoje yra dešimtys šunų, staiga ten gali nelikti šuns, kurį galėtume įsivaikinti. Tokia situacija, nors ir atrodo absurdiška, nėra neįprasta. Iš kur ji kyla? Reikia iš karto pasakyti, kad prieglaudos šunims dažnai reikia patyrusio šeimininko, kuris žinotų, kaip elgtis su elgesio problemomis, pavyzdžiui, nerimu, socializacijos stoka ar agresyviu elgesiu. Deja, šunys, kartais kelerius metus gyvenantys dėžėse, dažnai būna labai sunkūs kompanionai, ir jūs turite tai žinoti! Jų sunkūs prisiminimai - dažniausiai susiję su žmogaus veiksmais (rėkimu, mušimu, badymu) - daro blogą įtaką jų santykiui su aplinka. Tokiems šunims reikia laiko, kad vėl galėtų pasitikėti ir visiškai atsiverti. Joks protingas prieglaudos ar fondo darbuotojas nepatikėtų didelių problemų turinčio šuns į nepatyrusios šeimos su vaikais rankas - ir tai nėra piktybiškumo išraiška, o didelė atsakomybė, todėl šiuo požiūriu verta pasitikėti darbuotojų patirtimi. Nes nors noras įsivaikinti kyla tiesiai iš širdies, apsispręsti reikėtų remiantis protu.

Kaip atrodo šuns įvaikinimas iš prieglaudos?

Tačiau jei praeisite pradinį įvaikinimo procesą ir surasite tinkamą šunį, bus laiko susipažinti. Įprasta, kad prieš pasiimdami šunį namo su juo keletą kartų susitinkate, daugelis prieglaudų skatina jus išvesti šunį pasivaikščioti. Keli susitikimai padės įsitikinti, kad šuo iš tiesų mums tinka. Tai svarbu ir tuo atveju, jei imsite antrą šunį - tokiu atveju pravartu pamatyti, kaip abu šunys reaguoja vienas į kitą. Jei po kelių tokių susitikimų įsitikiname, kad tai "mūsų" šuo, belieka tik pasirašyti įvaikinimo sutartį, kartais sumokėti (dažniausiai simbolinį) mokestį ir galime jį pasiimti namo.

Įsivaikinate veislinį šunį?

Mažai tikėtina, kad prieglaudose rasite grynaveislių šunų, o jei ir rasite, tai "pagal veislės tipą", tačiau kartais tokį grynaveislį šunį galite įsivaikinti iš laikinų namų konkrečiai veislei skirtame fonde, pavyzdžiui, "Boxers in need", "SOS beagles" arba "Poodles in need". - Beveik kiekviena veislė turi "savo" fondą. Tokio šuns įvaikinimo procedūra priklauso nuo atitinkamo fondo taisyklių ir nuostatų, tačiau paprastai ji panaši į šunų prieglaudų procedūrą. Kuo ji skiriasi? Daugiausia pretendentų eile. Paprastai norą įsivaikinti tokį šunį išreiškiame atsiųsdami anketą, o fondo darbuotojai, remdamiesi anketomis, atrenka geriausius kandidatus. Po to vyksta susitikimas ir patvirtinama, ar žmogaus ir šuns pora gerai dera.

Ar verta įsivaikinti seną šunį?

Šuniukai ir grynaveisliai šunys paprastai labai greitai randa naujus šeimininkus, o vyresni ar sergantys šunys naujų namų laukia kur kas ilgiau. Tokio šuns įvaikinimas yra didelė atsakomybė ir dažnai susijęs su didelėmis gydymo išlaidomis, kurioms turite būti pasirengę. Taip pat turite būti pasiruošę greitam išsiskyrimui - nes gali paaiškėti, kad toks vyresnis šuo greitai iškeliaus už vaivorykštės tilto ir sudaužys mūsų širdis. Tačiau kartu tai vienas kilniausių požiūrių, todėl jei tik galime suteikti namus vyresnio amžiaus šuniui, tikrai verta! Procedūra atrodo panašiai kaip ir kitų šunų, o įvaikinimas paprastai būna greitesnis.

Policijos šuns įvaikinimas

Į pensiją išėjęs policijos šuo paprastai randa namus pas policijos vadovą, todėl tokio šuns suradimas dažnai prilygsta stebuklui. Vis dėlto, jei dėl kokių nors priežasčių toks šuo, palikęs tarnybą, negali likti su dabartiniu vedliu - galite dalyvauti įvaikinimo procese. Tačiau svarbu atminti, kad tokiems šunims paprastai reikia patyrusio globėjo. Nes nors iš pažiūros jie yra puikūs, protingi ir paklusnūs šunys - tai didelio darbo ir dresūros rezultatas.

Virtualus šunų įvaikinimas - sprendimas kiekvienam!

Nors ne visi gali sau leisti įsivaikinti šunį iš prieglaudos ar fondo ir dėl įvairių priežasčių negali suteikti augintiniui namų, praktiškai kiekvienas gali įsivaikinti šunį virtualiai! Kas yra virtualus įvaikinimas? Paprasčiau tariant, tai finansinė parama benamiams šunims. Per prieglaudų ar fondų interneto svetaines galime tapti virtualiais konkretaus šuns globėjais. Dėl to fondo šunys gauna finansinę paramą gydymui ar maistui, o mes jaučiamės, kad padedame išgelbėti "savo" šunį.



Natalia Bąk