Agresyvus elgesys gali pasireikšti tiek tarp kačių, kurios jau kurį laiką gyvena kartu, tiek tarp kačių, kurios tik susipažįsta. Yra tam tikros taisyklės, kuriomis vadovaujantis galime padėti katėms susipažinti ir sutarti.

Priglaudus naują katę, nereikėtų tikėtis, kad gyvūnai jau nuo pirmo susitikimo priims vienas kitą, patiks vienas kitam ir viskas vyks sklandžiai. Vietoj to, turėtumėte iš anksto pasiruošti naujo gyvūno atvykimui į namus.

Kačių socializacija pasitelkiant izoliaciją

Likus kelioms dienoms iki pirmojo susitikimo, verta supažindinti kates tik naudojant kvapą. Tai galima padaryti atnešus antklodę, rankšluostį, guolį su kitos katės kvapu. Be to, galite su švaria antklode šiek tiek švelniai patrinti į katės skruostus, kad ant jos būtų daugiau katės feromonų, ir tada duokite tą antklodę kitai katei apuostyti. Tą patį padarykite su antrąja antklode ir antrąja kate. Dėl šios priežasties kitos katės kvapas nebebus visiškai pašalinis. Reikėtų nepamiršti, kad tokie veiksmai katei gali sukelti įtampą ir stresą. Taip pat galite naudoti purškiamus feromonus, kad sumažintumėte įtampą susipažinimo metu.

Tinkama socializacija su kačių izoliacija trunka mažiausiai savaitę. Yra atvejų, kai tai trunka iki kelių mėnesių.

Socializacijos metu su izoliacija katės turi likti atskirtos ir pamažu susipažinti per jusles. Įsigijus naują katę, ji turi kurį laiką būti karantine, kad būtų patikrinta jos sveikata ir kad jos organizmo imunitetas galėtų atsigauti po streso, kurį ji patyrė pakeisdama aplinką.

Atnešant naują katės į namus, geriausia užrakinti gyventoją kitame kambaryje, kad katės nematytų viena kitos. Negalite patalpinti naujos katės kambario centre, o blogiausia, ką galite padaryti, tai pastatyti ją su transporteriu ar narvu šalia esančio gyventojo. Uždarytas naujas gyvūnas bus įstrigęs, o tai sukels jam traumą ir nuo pat pradžių jis bus pralaimėjęs savo poziciją kitai katei. Naują šeimos narį geriau palikti kambaryje, kuriame jis bus sekančias kitas socializacijos dienas. Po jo pirminio aklimatizavimosi pradėkite pernešti kvapus. Tai daryti galite glostydami katę, leisdami jai trintis į savo drabužius, o paskui tą patį reikia daryti su kita kate. Ir taip svarbu daryti pamainomis. Vėliau perkelti galima antklodes ir žaislus, kad katės galėtų susipažinti su jų kvapais. Kai šis etapas bus įvaldytas ir katės gerai reaguos į kitos katės kvapus, galite pradėti šerti kates, kai jas skiria tik uždarytos duris, tada kitos katės kvapą ir garsą susies su kažkuo geru – maistu. Tolesniuose etapuose galite švelniai atidaryti duris ir leisti katėms apsiuostyti ir pamatyti vienai kitą. Turėtume grįžti į ankstesnį etapą, kai vienai iš kačių nepatinka tai, kas vyksta. Toks laipsniškas durų atvėrimas su kiekviena diena vis plačiau, galiausiai leis duris palikti atviras ir tai sujungs kates.

Kačių socializacija pasitelkiant izoliaciją

Likus kelioms dienoms iki pirmojo susitikimo, verta supažindinti kates tik naudojant kvapą. Tai galima padaryti atnešus antklodę, rankšluostį, guolį su kitos katės kvapu. Be to, galite su švaria antklode šiek tiek švelniai patrinti į katės skruostus, kad ant jos būtų daugiau katės feromonų, ir tada duokite tą antklodę kitai katei apuostyti. Tą patį padarykite su antrąja antklode ir antrąja kate. Dėl šios priežasties kitos katės kvapas nebebus visiškai pašalinis. Reikėtų nepamiršti, kad tokie veiksmai katei gali sukelti įtampą ir stresą. Taip pat galite naudoti purškiamus feromonus, kad sumažintumėte įtampą susipažinimo metu.

Tinkama socializacija su kačių izoliacija trunka mažiausiai savaitę. Yra atvejų, kai tai trunka iki kelių mėnesių.

Socializacijos metu su izoliacija katės turi likti atskirtos ir pamažu susipažinti per jusles. Įsigijus naują katę, ji turi kurį laiką būti karantine, kad būtų patikrinta jos sveikata ir kad jos organizmo imunitetas galėtų atsigauti po streso, kurį ji patyrė pakeisdama aplinką.

Atnešant naują katės į namus, geriausia užrakinti gyventoją kitame kambaryje, kad katės nematytų viena kitos. Negalite patalpinti naujos katės kambario centre, o blogiausia, ką galite padaryti, tai pastatyti ją su transporteriu ar narvu šalia esančio gyventojo. Uždarytas naujas gyvūnas bus įstrigęs, o tai sukels jam traumą ir nuo pat pradžių jis bus pralaimėjęs savo poziciją kitai katei. Naują šeimos narį geriau palikti kambaryje, kuriame jis bus sekančias kitas socializacijos dienas. Po jo pirminio aklimatizavimosi pradėkite pernešti kvapus. Tai daryti galite glostydami katę, leisdami jai trintis į savo drabužius, o paskui tą patį reikia daryti su kita kate. Ir taip svarbu daryti pamainomis. Vėliau perkelti galima antklodes ir žaislus, kad katės galėtų susipažinti su jų kvapais. Kai šis etapas bus įvaldytas ir katės gerai reaguos į kitos katės kvapus, galite pradėti šerti kates, kai jas skiria tik uždarytos duris, tada kitos katės kvapą ir garsą susies su kažkuo geru – maistu. Tolesniuose etapuose galite švelniai atidaryti duris ir leisti katėms apsiuostyti ir pamatyti vienai kitą. Turėtume grįžti į ankstesnį etapą, kai vienai iš kačių nepatinka tai, kas vyksta. Toks laipsniškas durų atvėrimas su kiekviena diena vis plačiau, galiausiai leis duris palikti atviras ir tai sujungs kates.

Naujas kačių bendravimas – svarbi kūno kalba

Natūralu, kad katės turės apsišlifuoti ir susikurti savo bendravimo būdą. Turėtumėte atsargiai kištis ar nesikišti į tokį elgesį, būdingą šioms aplinkybėms, pavyzdžiui, kaip šnypštimas, urzgimas, sėlinimas, apsiuostymas. Deja, kartais situacija pasisuka negera linkme ir, jei katės puola viena kitą, skleidžia neramius garsus (kaukimas, staugimas), tada reikėtų padaryti pertrauką jų susipažinimui. Esant tokiai situacijai, katės turėtų būti nedelsiant atskirtos. Svarbu nepamiršti, kad svarbu būti atsargiam ir neišskirti kačių plikomis rankomis, nes katės netyčia gali sužeisti ir šeimininką. Norėdami atskirti kovojančias kates, naudokite rankšluostį ar antklodę, kad katės negalėtų matyti viena kitos. Tuomet yra naudingas antras asmuo, kuris tuo metu bandys atitraukti katės dėmesį su žaislu, kuris yra matomas ir girdimas iš tolo. Tai nesumažins įtampos ir streso, tačiau greičiausiai padės atskirti kates ir sumažinti sužeidimų tikimybę.

Kačių agresijos atvejais dažniausiai pasitaiko taip, kad vienas iš jų puola, o kitas ginasi. Deja, globėjai gali supainioti jų užimamą poziciją ir nesuprasti elgsenos. Būna, kad katė, kuri „nieko nepadarė“, yra traktuojama kaip auka, o ta, kuri šnypščia, urzgia ir provokuoja kaip agresorė. Tokiu atveju būna atvirkščiai – viena katė rodo tipišką pasyviąją agresiją, pavyzdžiui, ribodama kitos katės prieigą prie maisto ar spoksodama į katę, o kita ginasi pakeldama ir balsą, ir leteną. Katė, gulinti ant nugaros ar šono ir laukianti kitos katės reakcijos, aplinkinių gali būti palaikyta pavaldžia ir taikinga kate, bet tuo pat metu ji gali būti pasiruošusi puolimui.

Verta atidžiai stebėti į kačių elgesį, kad vėliau galėtumėte atpažinti, kas vyksta, kas pradeda išpuolį. Ir taip pat galite pasinaudoti gyvūnų elgesio specialisto pagalba, o jis neabejotinai paklaus jus apie šiuos dalykus. Prieš įsigyjant naują šeimos narį, rekomenduojame prisiminti straipsnį apie katės kūno kalbą.

Pasirūpinimas katės poreikiais. Kokie yra svarbiausi poreikiai?

Kaip ir kitų kačių elgesio problemų atveju, visų pirma reikėtų įvertinti, ar katei yra suteikiama viskas, kas reikalinga, ar ji turi prieigą prie maisto, vandens, tualeto su tinkamu kraiku, poilsio vietą, aukštą vietą stebėjimui, sąlygas žaisti, savo kelius, nesikertančius su kitos katės keliais.

Jei kuris nors katės poreikis nėra patenkintas, tai sukels jai stresą ir įtampą, o tai turi įtakos kačių santykiams. Kiekviena namuose esanti katė turėtų turėti savo tualetą – dvi katės turi turėti bent du tualetus.

Be to, agresyvus elgesys taip pat gali atsirasti dėl ligų, todėl kiekvienu tokiu atveju reikėtų pasitarti su veterinaru, kad būtų ištirta ar tokį elgesį neįtakoja liga. Gyvūnų sveikatos sutrikimai taip pat gali sukelti agresiją, nukreiptą į žmones, todėl dėl bet kokio elgesio pasikeitimo, agresyvių reakcijų atsiradimo reikia pasitarti su veterinarijos gydytoju. To dėka mes užtikrinsime katei sveikatą ir saugumą.

Marta Miščiak