Mano draugė ir aš niekada nesitikėjome turėti katę. Tačiau vieną dieną kažkas paskatino mus peržiūrėti kačių prieglaudų profilius. Mano draugė iškart pastebejo gražią mažytę trispalvę, paskambinome į prieglaudą, kad gautume daugiau informacijos ir sužinojome, kad katė greičiausiai turi katės slogą ir kad ji jau yra rezervuota. Tai mus labai nuliūdino, bet neketinome pasiduoti. Sužinojome, kad moteris, kuri ją rezervavo, tai padarė, nes ji jai patiko, tačiau norėjo ryžos katės ir todėl paprašė rezervuoti šią katę ir ją paims, jei neras ryžos. Susitaikėme su mintimi, kad katės negalime paimti, tačiau kai nuėjome pas veterinarą jos apžiūrėti, jautėme tokį gailestį, kad skambinome kiekvieną dieną sužinoti ar jau geriau su ja. Po savaitės sulaukėme savanorės skambučio, kad ji niekada nematė tokio susidomėjimo kate ir ji nusprendžia, kad galime ateiti ir pasiimti savo Tosiją.

Tosija

Mes su ja turėjome tam tikrų rūpesčių, beveik visa sveikatos knygelė buvo pilnai užrašyta receptais ir ligomis, nors jai yra tik mažiau nei metai. Bet mes nesigailime šio sprendimo. Po tos katės paėmimo nusprendėme pranešti fondui, kad sužinotume, kaip galime padėti. Sprendimas buvo priimtas dėl laikinų namų kačiukams, tą pačią dieną nuvykome pas veterinarą pasiimti savo laikinus paskyrimus. Du juodi mažyliai tapo žmogiško kvailumo ir neapgalvoto elgesio auka. Nepaisant to, kad fondas bendradarbiauja su miestu iš kurio jie buvo paimti kritinės būklės, kačiukais niekas nesidomėjo, ar gimsta katės, turinčios pažengusia kačių sloga. Pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius jie praleido klinikoje, buvo tikrai nedidelė tikimybė, kad jų sveikata pagerės. Gavome patelę, kurios būklė buvo pati geriausia tarp seserų ir katę, kuriai reikėjo nuolatinio akių gydymo. Deja, brolių ir seserų prakeikimas buvo tas, kad visos katės buvo juodos. Yra žinoma, kad juoda katė atneša nesėkmę ir ilgą laiką katės negalėjo rasti namų. Kačiukas greitai rado namus, nes buvo Sibiro katės tipo. Bet katytė, vis dar šiek tiek išsigandusi viso to, nebuvo „tipo“ ir labai ilgą laiką niekas ją nesidomėjo. Galų gale ji pasitikėjo mumis ir parodė, kokia ji puiki.

Leila

Abi kiekvieną dieną sveikina mus prie durų ir visas dienas gali praleisti ant kelių. Mes nusprendėme ją įsigyti, ji liko su mumis. Taigi dėl neplanuoto kačių įsigijimo dabar turime dvi ir mes vis dar esame laikini namai, kur katės atsigauna ir ieško naujų, mylinčių šeimininkų.

Aš jums papasakosiu mūsų praėjusio laiko istoriją, kuri buvo tragiškos būklės sena persė. Kažkas naktį iš 24 valandų klinikos paliko persą, kai jau ten nieko nebuvo. Katytė pasirodė esanti baisiai apleista ir išsekusi. Jai vaikščioti buvo sunku. Veterinarai turėjo nuskusti visus plaukus, kailis buvo toks susivėlęs, kad skutimo metu oda įtrūkdavo ir reikėjo ją siūti. Be to, katė buvo pilna blusų. Paaiškėjo, kad tai 9 metų katė, turinti tik 4 dantis, todėl ji galėjo valgyti tik šlapią maistą. Ji praleido savaitę klinikoje, įstaigos savininkas davė savaitę surasti namus, kitu atveju katė turejo eiti į prieglaudą.

Gydytojai klausė kiekvieno kliento, ar jis nepažįsta žmogaus, kuris norėtų priglausti šį kačiuką. Deja, praėjo savaitė ir niekas neatėjo kačiuko pasiimti. Paskui, laimei, fondo vadovas atsidūrė klinikoje, veterinaras parodė jam šią katę ir nusprendė, kad turėčiau ją prižiūrėti. Katė pas mane atėjo nešvari nuo savo ir blusų išmatų. Pirmomis dienomis ji tik miegojo ir valgė, kad priaugtų svorio. Manau, ji tapo neteisėto veislyno auka, kur, nebuvo jau pelninga ir todėl buvo išmesta. Ji pavogė visos mano šeimos širdį ir niekas nenorėjo, kad ji patektų į svetimas rankas ir kad kažkas ją skriaustų. Dabar ji gyvena su mano seneliais, kurie džiaugiasi turėdami katę senatvėje.

Persas

Ši istorija yra viena iš mūsų FB konkurso „Priglaudimų istorijos“ nugalėtojų. Sveikiname!