Žolinė gyvatė, lygioji gyvatė, eskulapinė gyvatė ir smauglys - tai 4 rūšių gyvatės, kurias galite sutikti Lietuvoje. Ar to nepakanka? Deja, taip. Gyvatėms Lietuoje šiuo metu sekasi gerai, jos yra saugomos, tačiau vis dar yra retos mūsų šalies gyventojos. Perskaitykite straipsnį ir sužinokite, kokia yra nuodingiausia gyvatė Lietuvoje

ir ar kiekvienas iš keturių mūsų herojų, kuriuos galite sutikti pasivaikščiojimo metu, turėtų kelti jums nerimą.

Nuodingiausia gyvatė Lietuvoje?

Lietuvoje tik viena gyvatės rūšis yra nuodinga: kalbame apie zigzaginę gyvatę. Zigzaginių vapsvų galima sutikti visoje mūsų šalyje, o jų mėgstamiausios vietos yra šios:
- tankios žolės, krūmynai
- uolėtos atodangos
- durpynai
- graužikų urvai
- medžių šaknys
- purvini keliai
- akmenys, ant kurių vapsva mėgsta atsigulti, kad gaudytų saulės spindulius.

Viperis yra apsaugotas, negalite jo pagauti ar kištis į jo pasaulį. Vienintelis kartas, kai galite susidurti su vapsva, yra tada, kai ginatės nuo užpuolimo, tačiau turite žinoti, kad vapsva mėgsta šventą ramybę ir tylą (minėtus krūmynus, akmenį, saulę), neieško kontakto ir puola tik tada, kai nėra kitos išeities: paprastai ji bėga nuo žmonių ir nėra agresyvi. Svarbu: prieš puldama ji visada duoda įspėjamuosius ženklus ir sušnypščia. Su kiekvienu įkandimu jis neleidžia nuodų. Ypač vaikai ir senjorai turi saugotis nuodų. Įkandus būtina nedelsiant kviesti pagalbą: skambinti tarptautiniu pagalbos numeriu: 112 arba TOPR|GOPR: GOPER: 985 ARBA 601 100 300 ir nedelsdami suleiskite antitoksino. Antitoksino turi išgerti kiekvienas, kuriam įkando uodas. 

Kaip atrodo smauglys?

Kiekviena gyvatė yra šiek tiek kitokia, tačiau yra vienas skiriamasis ženklas, kuris apibūdina šį roplį: tamsus zigzagas ant nugaros, tačiau turite žinoti, kad, pavyzdžiui, melanistinėje gyvatėje (zigzaginės gyvatės atmaina), deja, jums bus sunku pamatyti pažįstamą zigzagą. Viperė pasiekia maždaug 80-90 cm ilgį. Jos galva trikampė, o akys perskirtos vertikaliais vyzdžiais. Ji būna rusvai raudonos, pilkos ir juodos spalvos. 

Ne nuodingos gyvatės Lietuvoje

Juodoji gyvatė Lietuvoje - žolės gyvatė

Labai tikėtina, kad ne kartą einant gyvatė staiga ir tiesiai priešais jūsų kojas blykstelėjo. Galbūt tada pašokote į šoną arba sustingote, nustebę dėl staigaus gyvūno pasirodymo. Žolinė gyvatė yra viena iš labiausiai paplitusių Lietuvoje aptinkamų gyvatės rūšių. Tai antroji iš keturių mūsų istorijos veikėjų. Žolinė gyvatė nėra nuodinga, tačiau gana didelė: patelė gali siekti iki 1,5 m ilgio, patinas mažesnis ir jo ilgis vargu ar viršija 1 m. Kaip atpažinti žolinę gyvatę? Pagal juodas skersines juostas, puošiančias jos nugarą, ir dvi geltonai juodas dėmes už smilkinių. Gyvatės yra alyvinės spalvos, tačiau jų pilvo apačia šviesesnė. Šie ropliai vengia žmonių ir, norėdami išgąsdinti "įsibrovėlį", gali įspėjamai šnypšti. Kur galima sutikti žolinę gyvatę? Žolinė gyvatė mėgsta vandeningas vietoves:• bagna
- Ežerų apylinkės
- Upių apylinkės

Jis taip pat gali įeiti į namą, kuris stovi miško pakraštyje, netoli upės.

Didžiausia gyvatė Lietuvoje - eskulapinė gyvatė

Eskulapinė gyvatė yra didžiausia iš mūsų herojų, nes jos ilgis siekia iki 2 metrų! Skirtingai nei žolinė gyvatė, ji turi nuo krūtinės silpnai atskiriamą galvą. Iš karto už galvos yra dvi ryškios dėmės (nepamirškite, kad žolinė gyvatė taip pat turi tokių dėmių, tačiau jas juosia juodas apvadas). Eskulapo gerklė ir pilvo apačia yra auksinio smėlio spalvos. Eskulapai pasižymi vienoda spalva, dažniausiai jų kūnas būna papuoštas šviesiai arba alyvuogių ruda spalva. Ši itin reta gyvatės rūšis daugiausia aptinkama Bieszczady kalnuose. Su ja susidursite:

- lapuočių miškuose
- laukuose
- ant uolų
Deja, manoma, kad Lietuvoje gyvena tik apie 100 ešerių, todėl mažai tikėtina, kad žygio metu vienas iš jų perbėgs jums kelią (greičiau tai bus gyvatė). Didžiausios Lietuvoje gyvatės atvaizdą greičiau pamatysite ant vaistinių ir sveikatos priežiūros įstaigų simbolių nei kalnų žygio metu. Kaip jau žinote perskaitę apie vapsvą, eskarpija nėra nuodinga. 

Gyvatės Lietuvoje- Glotnioji gyvatė

Dėmėtasis gnotas yra paskutinis iš keturių mūsų herojų. Tai 60-90 cm ilgio gyvatė. Jos galva vos atskiriama nuo krūtinės ląstos. Ant jos pamatysite V raidės forma išsidėsčiusią dėmę. Gnewoszo nugarą puošia būdingos dėmės, kartais tai būna dėmelės, kurios netreniruotai - žmogaus akiai gali būti panašios į žymes, matomas ant nuodingos gyvatės nugaros. Gnievūzas yra vienspalvis. Jos kūną puošia pilka ir ruda spalvos. Nuo šnervių per akis ir galvą eina įdomi tamsi juosta.

Skirtingai nei viperos, gyvatės odos vyzdys yra apskritas, o ne vertikalus. Tai žmogui nepavojinga gyvatė. Kur galima sutikti gnievūzą? Gnievūzas mėgsta saulę ir dažnai kaitinasi ant uolų, tačiau taip pat gyvena žolėse ir krūmynuose. 

Kuo minta gyvatės?

Gyvatės minta graužikais, varliagyviais arba paukščiais. Mūsų kandys minta varliagyviais, smulkiais žinduoliais ir driežais. Jai visiškai nesvetimas žmogaus gyvuliškumas ir valgymas mažais kąsneliais, nes ji praryja visą grobį. Brr... Kita vertus, Eskulapo gyvatė taip pat mėgsta peles, mažus paukščius ir jauniklius. Eskulapinė gyvatė uždusina savo grobį ir tik tada jį praryja. Žolinė gyvatė mėgsta žuvis, graužikus ir varliagyvius. "Prie stalo" ji elgiasi panašiai kaip kregždė, nes iš karto praryja visą grobį. Be smulkių žinduolių, paukščių ir graužikų, mūsų smauglys taip pat mėgsta sliekus, sraiges ir vabzdžius. Na... tai jau burna, bet mes nekalbame apie skonius, taip pat ir kulinarinius, svarbu, kad kiekvienas rastų sau ką nors gero. 

Lietuvoje auginamos gyvatės

Lietuvoje gyvenančios gyvatės yra saugomos. Jei svajojate apie terariumą, negalite šiaip sau nuvykti į kalnus ar paklaidžioti palei upę, pagauti žolinę gyvatę ar gnievotą ir džiaugsmingai parsinešti namo. Tačiau būkite ramūs, galite įgyvendinti savo svajonę ir įsigyti veislinę gyvatę iš patikimo veisėjo: tai bus ne gniužulas, žolinė gyvatė, ešerys ar pūkuotoji smauglė (veisti galima tik nenuodingas gyvates), o vietoj šių egzempliorių į jūsų namus gali patekti boa ar karališkasis pitonas.

Jei norite pasikviesti gyvatę į savo namus, prieš priimdami sprendimą surinkite kuo daugiau informacijos apie šią rūšį. Gyvatės auginimas yra labai atsakingas užsiėmimas. Be to, turite žinoti, kad gyvatės yra ilgaamžės ir bus su jumis daug, daug metų. Kiekviena rūšis turi savo poreikius, susijusius su temperatūra, apšvietimu, drėgme.

4 gyvatės Lietuvoje santrauka

Lietuvoje yra 4 gyvatės rūšys: žolinė gyvatė, paprastoji gyvatė, paprastoji gyvatė ir lygioji gyvatė. Nuodinga yra tik smauglė, kitos trys nėra pavojingos žmonėms. Gyvatės ieško ramybės ir tylos, o ne susitikimo su žmogumi, ir nesiekia konfrontacijos, nebent būtų priverstos tai daryti. Gyvatės: tiek laukinės, tiek auginamos, yra žavūs gyvūnai, atliekantys svarbią funkciją ne tik ekosistemoje, bet ir simbolikoje, kultūroje ir mene, todėl nenuostabu, kad kai kurie terotoriai įsimylėjo savo aukas be atminties. 

Szymon Wiszcz