Katžolė - kaip ji iš tikrųjų veikia kates?

Manau, kad mes visi žinome sceną iš filmo „Šrekas“, kurioje Batuotas katinas Pūkis yra areštuotas už tai, kad turi katžolės. Ar tikrai reikėtų žvelgti į ją kaip į narkotiką?

Pabandysiu šiek tiek moksliniu būdu paaiškinti šio augalo veikimo katėms mechanizmą.

Pradėkime nuo pagrindų:

Katžolės įtaka katėms žinoma nuo ... 1700 m. Tikrai nemažai laiko...

Ji veikia tiek namines, tiek laukines kates, tokias kaip liūtai, tigrai ar leopardai. Žmonės vartojo ją kaip švelnų raminamąjį ir skausmą malšinantį vaistą. Pats augalas yra iš tos pačios grupės kaip ir mėtą.

Kas nutinka katei, kuri “suvartoja” katžolės?

Paprastai katės, kurios pavartojo katžolės, patenka į euforijos būseną, kuri primena kačių elgesį rujos metu. Jos pradeda voliotis, kailiu trintis į katžolę, leisti kalbos garsus.

Apie 70% suaugusių kačių populiacijos yra jautri šiam augalui.

Tai genetiškai paveldima reakcija. Aš paminėjau suaugusių kačių populiaciją, nes kačiukai nereaguoja į ją iki brendimo (t. y. maždaug 6-8 savaičių amžiaus). Medžiagos poveikis trunka iki 10 minučių, po to katės yra nejautrios jai maždaug valandą. Kodėl? Apie tai žemiau.

Nepetalaktonas, kuris yra pagrindinis eterinių aliejų, gautų iš katžolių, komponentas, yra atsakingas už tokį poveikį. Medžiagos pavadinimas kilęs iš lotyniško šio augalo pavadinimo, t. y. Nepeta spp, derinys su laktonu, cheminių junginių grupe.

Nepetalaktonas taip pat turi įtakos ... vabzdžiams. Kai kurie iš jų turi

feromoną, kuris pritraukia vabzdžius į augalą. Tačiau dėl to, kad kai kurie maitinasi augalais, Nepeta rūšys taip pat gali sintetinti nepetalaktonus, kurie tam tikru mastu veikia kaip vabzdžių repelentai (pvz., musės ir uodai).

Nuostabus augalas.

Bet grįžkime prie kačių.

Tikslus veikimo mechanizmas vis dar nėra iki galo žinomas, tačiau mes žinome, kad nepetalaktonas patenka į kūną per nosies gleivinę ir jungiasi su ten esančiais specifiniais receptoriais. Tai stimuliuoja neuronų veikimą ir inicijuoja reakciją, kurios paskutinis taškas yra smegenų sritis, ypač letenų pagalvėlių, stimuliavimas, esantis priekinėje galvos dalyje, atsakinga už kvapų apdorojimą. Tai suaktyvina kitas smegenų sritis, įskaitant migdolą, atsakingą už emocines reakcijas, ir pagumburį, atsakingą už elgesio reakciją į konkrečius dirgiklius.

Toks minėtų smegenų sričių stimuliavimas sukelia katėms apsinuodijimo ir euforijos požymius. Kodėl ši reakcija primena kačiuko elgesį rujos metu (ir katinų, esančių šalia katės rujos metu )? Kadangi atsakas yra stipriai susijęs su lytiniu brendimu, ir pripažįstama, kad katžolė aktyvuoja tuos pačias arba labai panašias reakcijas kaip ir dauginimosi laikotarpiu išskiriami feromonai.

Kodėl katžolės poveikis trunka apie dešimt minučių, o po to katės maždaug valandą tampa nejautrios?

Tai susiję su laiku, per kurį neuronai turi atkurti savo gebėjimą perduoti nervinį signalą iš naujo.

Ne visos katės reaguoja į katžolę. Tai yra genetiškas bruožas ir paveldimas autosomiškai, o tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų turi geną, kuris sąlygoja atsaką į šį dirgiklį, jis jį perduos palikuonims, taigi, abiem kačių tėvams turi būti atimtas genas, atsakingas už katžolės reakciją, kad katė į jį nereaguotų. Kaip jau minėjau anksčiau, katžolė turi tą patį poveikį didelėms katėms, tuo tarpu žmonėms ji naudojama skausmui malšinti, ji taip pat turi raminantį ir diastolinį poveikį, tačiau mums euforijos nesukelia. Kodėl ne?

Kadangi mes visiškai skirtingai reaguojame į feromonus (skirtingai, bet taip pat reaguojame, be to, mūsų smegenyse gali atsirasti nemalonumo jausmas žmogui, kurio genai neatitinka mūsų.) Kokiu pagrindu? Remiantis kvapu! Apie tai kita proga :))