Katėms labai svarbu pažymėti teritoriją, daiktus ar žmones bei gyvūnus. Žymėjimas gali būti padarytas šlapimu, taip pat nagais ir snukiu. Į pirmąjį žymėjimo būdą žmonės žiūri gana palankiai, bet du paskutiniai, dažai sukelia šeimininkų nepasitenkinimą. Ką katėms reiškia šis žymėjimas? Kaip su tuo susitvarkyti?

Žymėjimo metu feromonai ir kvapai paliekami ant skirtingų daiktų, kartais net ant kitų asmenų. Priklausomai nuo situacijos, tokį elgesį gali lemti daugybė priežasčių. Apskritai katės žymi teritoriją / objektus, kad jaustųsi saugios ir ramios, parodydamos savo buvimą, ypač jei name gyvena ir kitos katės, bei kuria ir stiprina ryšius.

Kurios katės žymi teritoriją?

Žymėjimą šlapimu paprastai atlieka kastruoti patinai, tačiau pažymėti šlapimu gali ir patelės ir nekastruoti katinai. Toks elgesys labiau tikėtinas, jei jūsų namuose gyvena daugiau nei viena katė. Kuo didesnė socialinė įtampa ir panašus elgesys su kitomis katėmis, tuo dažniau katės nusprendžia žymėti teritoriją šlapimu. Poreikis žymėti šlapimu taip pat gali sukelti kontaktas su kitomis katėmis, net regimąsis (vaizdas pro stiklą), garsas (kot wokalizuje na dworze), kačių aplinkos pokyčius, po intensyvaus buto valymo paliktos kvapo žymės, nusivylimas dėl nepatenkintų poreikių ir taip dėl streso, alkio, nuobodulio, šeimininko dėmesio trūkumo.

Tai labai būdingas elgesys, kurį nesunku atpažinti, jei stebite savo augintinius. Katė priartėja prie pasirinkto objekto (dažniausiai tai yra langų rėmai, durys, kampai, užuolaidos, kačių takų susikirtimo vietos namuose, daiktai, kuriuose gausu kvapų ir feromonų, vietos, kur žmonės ar gyvūnai vaikšto), jį uostinėja, pasisuka nugarą ir ant tiesių kojų purtant uodegą, šlapinasi. Paprastai tai yra nedidelis kiekis, o pažymėtas objektas turi matomų pėdsakų ir tekantis šlapimas, sudarydamas mažą balutę žemiau. Po žymėjimo katė gali apuostyti ką tik pagamintą kvapą arba tiesiog nubėgti.

Kokie yra skirtumai tarp teritorijos žymėjimo ir šlapinimosi?

Reikėtų atskirti šlapinimąsi nuo žymėjimu šlapimu. Pirmuoju atveju gyvūnas pritupia norėdamas šlapintis, šlapimo kiekis paprastai būna didelis, jis pasirenka horizontalius, o ne vertikalius paviršius, dažniausiai bando užkasti šlapimą, o kraiko dėžės nenaudoja arba labai retai (žymint, katė paprastai naudoja kraiko dėžę). Tai svarbu, nes su šlapinimu ar ženklinimu susijusios problemos gali būti organiškos, t.y. atsirasti dėl vykstančio ligos proceso. Atidus aplinkos, kuriomis katė šlapinasi, nepageidaujamose vietose, stebėjimas palengvins šių sąlygų atskirimą. Jei kyla nerimas dėl to, kas vyksta su jūsų kate, turėtumėte apsilankyti pas veterinarą, papasakoti visus jus trikdančius augintinio simptomus ir elgesį, o prireikus katę reikia gydyti. Geriau pasitarti su katė, kuri žymi tik elgesio priežastis, nei nekreipti dėmesio į reikšmingus požymius, kurie negydant gali net sukelti katės mirtį. Geriau konsultuotis dėl katės, kuri žymi teritoriją tik dėl elgesio, nei nekreipti dėmesio į reikšmingus požymius, kurie negydant gali net sukelti katės mirtį.

Jei dėl elgesio priežasčių susiduriate su šlapimo žymėjimu, taip pat galite imtis kai kurių priemonių pagerinti savo katės savijautą ir vengti nemalonių staigmenų namuose.

Ką turėtume daryti, jei jūsų katė žymi teritoriją?

Visų pirma, reikia apsvarstyti, ar tenkinami visi poreikiai pagal katės rūšį. Katė turi turėti savo kraiko dėžę (bent vieną vienai katei), reguliariai valomą bekvapėmis valymo priemonėmis, lengvai prie jos prieinamą, pastatytą į vietą, kur katė jaustųsi saugi ir jos nestebėtų joks kitas gyvūnas. Be to, katė turi turėti poilsio vietą, pageidautina esančią aukštai, kur galėtų atskirai viena atsipalaiduoti ar stebėti aplinką. Jei namuose yra daugiau kačių, kiekviena iš jų turėtų turėti vietą, kad galėtų atsiriboti nuo kitų. Verta suteikti katei draskyklę, kur galės ženklinti teritoriją su nagais ir tokį elgesį reikia ją girti ir duoti jai skanėstų.

Negalima bausti katės už žymėjimą šlapimu, nes tai silpnina ryšį su šeimininku ir yra kaip dar vienas streso veiksnys. Dėl to katė gali žymėti teritoriją, nesant šeimininkui namie, ir tai neišsprendžia problemos. Vietoj to, katei turėtų būti užkirstas kelias patekti į užterštas vietas, taip pat galite apriboti katės gyvenamąjį plotą viename kambaryje, kuriame ji jausis saugi ir nereikės žymėti. Be to, gali būti taikoma feromonų terapija, naudojant purškiamus specialius difuzorius ar feromonus. Nekastruotų gyvūnų atveju procedūra gali būti taikoma pasitarus su veterinaru. Tačiau tai negarantuoja problemos sprendimo ir nepriklausomai nuo jūsų sprendimo dėl kastracijos, reikia stebėti ir fiksuoti bet kokius elgesio pokyčius. Sudėtingais atvejais reikėtų konsultuotis su gyvūnų elgesio specialistu.

Tinklaraščių tekstai nėra medicinos patarimai ir nepakeičia vizito pas veterinarą.

Marta Miščiak