Kūno kalba yra pagrindinis būdas, kuriuo gyvūnai bendrauja tarpusavyje ir su žmonėmis. Katės turi labai platų, subtilių ir išraiškingų gestų asortimentą, kuris padeda globėjams suprasti jų poreikius. Kai kurie mano, kad kačių siunčiami signalai yra mažiau aiškūs, mažiau akivaizdūs nei šunų. Jie skundžiasi, kad katės yra nenuspėjamos, ir puola netikėtai. Pakanka įsižiūrėti į kačių elgesį ir pasistengti jį suprasti, kad nekiltų abejonių dėl jų murkimo ar šnypštimo.

Savo gyvūną stebintis savininkas sugeba atskirti net ir mažiausius signalus. Galite pasakyti, ar miaukimas reiškė „duok maisto“, ar „reikia išvalyti tualetą“, o gal „aš nešioju žaislą“. Kartais balsinės žinutės rodo baimę, netikrumą ar norą pulti – tada išgirsime užsitęsusius gerklinius garsus ar urzgimą. Katės taip pat perduoda daug informacijos per kūną. Laikysena gali reikšti atsipalaidavimą, stresą ir įtampą, skausmą, baimę ar pasirengimą pulti. Gebėti perskaityti savo katės savijautą yra labai svarbu, nes tai gali padėti greičiau reaguoti į ligą ar keatės kentėjimus.

Svarbi ir katės veido išraiška. Ausų padėtis ar vyzdžių dydis keičiasi priklausomai nuo gyvūno būklės ir savijautos. O kaip uodega?

Kokį vaidmenį atlieka katės uodega?

Uodega yra labai svarbi katės kūno dalis. Visų pirma, tai palengvina judėjimą ir padeda išlaikyti pusiausvyrą. Jos dėka katės sugeba vaikščioti siauromis atbrailomis, išlaikyti kryptį ir pusiausvyrą ilgų šuolių metu ir saugiai nusileisti. Be motorinių funkcijų, jis veikia ir kaip savotiškas komunikatorius. Stebėdami uodegą, galime daug sužinoti apie augintinio savijautą, jo nuotaiką ir tai, ar jam patinka mūsų elgesys.

Kartais girdite nuomones, kad šunys turi pranašumą prieš kates, nes jie sveikina savininką, kai jis grįžta namo. Pasirodo, katės taip pat gali tai padaryti. Jos džiaugsmą parodo glaustydamosios į globėjų kojas su pakelta uodega, žvilgčiodamos į atvežtus maišus, vesdamos į namus, murkdamos ar draskydamos vertikalius paviršius. Tai gali būti kačių medis arba, jei jo nėra tinkamoje vietoje, drasko baldus

Bendravimas pasitelkiant uodegą

Kai katė bus rami ir atsipalaidavusi, jos uodega laisvai gulės. Jei kas nors sudomins katę, ji švelniai pajudins uodegos galiuką, pakels galvą ir žiūrės. Kai katė nusprendžia, kad kažkas gali jai kelti grėsmę, uodega nervingai judės, bus laikoma gana arti kūno. Tai reiškia, kad reikia atidžiai stebėti aplinką, bet taip pat ir pasirengimą, prireikus, reaguoti. Nerimaujanti ar įsitempusi katė taip pat nervingai judins uodegą, tačiau pakeis kūno padėtį – greičiausiai ji atsistos ant šiek tiek sulenktų kojų, su nuleista užpakaline dalimi, sukeldama pasalos įspūdį. Tada uodega bus arti kūno ir judės nervingai. Be to, pastebėsime šiek tiek padažnėjusį kvėpavimą, plačiai atmerktas akis ir išsiplėtusius vyzdžius. Jei padėtis yra tokia, kuri kelia grėsmę katei ir sukelia dar didesnę baimę, pastebėsime, kad katė bus sustingusi, gali net pritūpti prie žemės laukdama su pagreitėjusiu kvėpavimu. Uodegą tada katė gali susirangyti po kūnu arba laikyti šalia. Uodegos pasišiaušimas taip pat rodo baimę.

Skirtingai nuo šunų, greitai judanti katės uodega nėra džiaugsmo ženklas. Uodegos laikymas prie kūno šonų, energingas smūgis į grindis yra nepasitenkinimo, nervingumo, nusivylimo ar net pranešimo apie išpuolį išraiška. Jei bandote glostyti katę ir ji reaguoja su intensyviu uodegos smūgiu, geriau patraukti ranką. Tai yra įspėjamasis signalas.

Neįmanoma analizuoti kačių elgesio remiantis vien uodega. Žinoma, jei kas nors gerai pažįsta savo gyvūną, jis padarys keletą išvadų, matydamas tik uodegą, tačiau tai yra vienas iš elementų ir jis glaudžiai susijęs su likusiu katės kūnu. Neabejojama, kad katės kūno kalbos žinios žymiai palengvina kontaktavimą su kate ir papildomai padidina augintinio saugumą. Atidus savininkas į katės pagalbos šauksmą ateis greičiau nei tas, kuris nesupranta katės siunčiamų pranešimų.

Marta Miščiak