Kaip mato šuo? Ar jis mato spalvas ir ar gali gerai matyti naktį?
Šuns akis panašiai sudėta, kaip ir žmogaus akis. Tačiau, kai kurie skirtumai reiškia, kad jis turi daug platesnį regėjimo lauką nei žmogus ir gali geriau orientuotis esant prastoms naktinio apšvietimo sąlygoms. Kita vertus, šunų gebėjimas atpažinti spalvas yra ribotas, ypač kalbant apie raudonus atspalvius.
Šunys yra gyvūnai, kurių įgimtas elgesys yra medžioklė. Jų regėjimas pritaikytas šiam gyvenimo būdui ir leidžia ne tik stebėti vaizdo detales (kartais net iš toli), bet ir akimirksniu reaguoti į bet kokį judesį. Natūrali šunų aplinka taip pat atitinka atpažįstamų spalvų gamą. Geriausiai atkuriamos geltonos-žalios-mėlynos spalvos, o mažiausiai – gamtoje retos – raudonos.
Kaip mato šunys?
Šunys pasaulį mato labai panašiai kaip žmonės. Keturkojų ypatybė yra ta, kad jie turi daug platesnį matymo lauką. Net ir šunys, kurių veidas yra trumpas, plokštas (pavyzdžiui, Mopsai ar Pekinas), gali matyti ne tik daiktus, esančius tiesiai priešais juos, bet ir tuos, kurie 120° atstumu nuo žiūrėjimo ašies yra dešinėje arba kairėje. Žmogaus regėjimas pasiekia tik tuos daiktus, kurie yra tiksliai į šoną, t.y. 90° atstumu nuo priekinės – užpakalinės galvos ašies. Šuo su pailga kaukole – pavyzdžiui, Kurtas ar Vokiečių aviganis – turi regėjimo lauką, kurį galima pavadinti panoraminiu: iš viso net 270°. Be to, dėl daugybės receptorių tinklainės paviršiuje šie šunys, gali pamatyti net menkiausią judesį. Jie neturi žiūrėti judančio objekto kryptimi. Jie gali lengvai jį stebėti, kai jis yra matymo lauko pakraštyje.
Kaip šuo mato naktį?
Nors šuns akis nėra tokia jautri, kaip, pavyzdžiui, katės, naktį jie mato daug geriau nei žmonės. Taip yra dėl to, kad gyvūno ragena yra labai didelė. Dėl to vyzdžio anga gali pasiekti nemažą dydį, o tai padidina šviesos kiekį, pasiekiantį šviesai jautrią tinklainę esant blogoms naktinio apšvietimo sąlygoms. Taip pat po tinklaine yra atspindinti membrana – vadinama gobelenas – kuris kaip veidrodis nukreipia jį pasiekiančius šviesos spindulius atgal į receptorius ir padidina jų sužadinimo lygį. Tai turi efektą, panašų į padidinant vaizdo ryškumą ir kontrastą.
Kaip šunys mato spalvas?
Šunys gali atskirti spalvas per kūgelius – specialius receptorius, esančius dugno centre. Jų du tipai yra jautrūs geltonai ir mėlynai šviesai. Todėl šunys gali atskirti žalios, tamsiai mėlynos, mėlynos, rudos ir geltonos spalvos atspalvius. Jie blogai suvokia impulsus su spalva iš įvairių raudonų atspalvių paletės. Atvirkščiai, jie mato juos kaip pilkus ar skirtingus rudos ir smėlio spalvos variantus.
Ar šuniui reikėtų akinių?
Šunys (palyginti su žmonėmis) turi labai mažą gebėjimą prisitaikyti, t.y. pritaikyti akį, kad pakaitomis žiūrėtų į artimus ir tolimus daiktus. Dauguma veislių puikiai mato objektus didesniais atstumais. Tačiau jiems kyla problema atskirti artimų daiktų detales (žmonėms toks regėjimo bruožas traktuojamas kaip defektas – toliaregystė). Kita vertus, kai kurios Šnaucerių, Aviganių ir Rotveilerių veislės turi akį, pritaikytą aštriems netoliese esančių objektų matymams. Iš tolo jie mato judesį ir neryškius daiktų kontūrus, o ne detales. Taigi jie yra natūralūs, šuniški „trumparegiai“.
Kaip patikrinti, ar šuo mato?
Bandant patikrinti ar šuo mato reikia naudoti jų įgimtą gebėjimą matyti net menkiausią judesį. Net jei šuns regėjimas yra neryškus dėl kokios nors ligos ar defekto, jis paprastai reaguoja į greitą judėjimą regėjimo lauke. Rankos ar žaislo judėjimas taip pat turėtų sekti daiktą ir padaryti matomus akių judesius. Problema gali būti nustatyti, ar abi akys atlieka savo funkciją. Tačiau jei bandomasis objektas yra šuns ausies srityje, tik viena akis galės pamatyti jo judėjimą. Žinoma, toks tyrimas yra tik orientacinis.
Milena Kostrubiec
Komentarai
Nerasta atsiliepimų
