Pasitikėjimas yra gerų santykių su kiekvienu gyvūnu pagrindas. Ryšiai, susiformavę tarp globėjo ir šuns, gali būti labai stiprūs, o gyvūnas gali būti laikomas lygiaverčiu šeimos nariu. Kai į mūsų namus atvyksta naujas globotinis, jis turi turėti laiko ir tinkamas sąlygas, kad pradėtų mumis pasitikėti ir jaustųsi saugus su mumis.

Ir šunys, ir žmonės yra socialinės būtybės, kuriančios socialinius ryšius ir artimus santykius. Ar pavyks šuniui lengvai susidraugauti ir prisirišti prie jūsų labai priklauso nuo ankstesnės šuns patirties ir istorijos. Tam įtaką gali turėti:

• jo amžius
• kartu praleistas laikas
• abiejų pusių gerų ketinimų signalai.

Įsigijus jauną šuniuką, kuris buvo tinkamai socializuotas su motina ir likusia vada, viskas bus paprasčiau. Komplikacijos ar sunkumai gali kilti įsigyjant šuniuką, kuris nebuvo patyręs tinkamos pirminės ir antrinės socializacijos, arba šunį, kuris turi neigiamą patirtį su žmonėmis, pavyzdžiui, buvo apleistas ar patyrė kitų skaudžių išgyvenimų. Tokiais atvejais pasitikėjimui sukurti prireiks daug daugiau laiko ir darbo, tačiau ateityje tai tikrai suteiks daug pasitenkinimo.

Ką daryti, norint užmegzti ir palaikyti glaudų ryšį su savo šunimi ir tuo pačiu laimėti jo pasitikėjimą?

Yra keli paprasti būdai.

Pirma, priežiūra. Priežiūra – tai galimybė išreikšti artumą, prisirišimą ne tik tarp žmogaus ir šuns, bet ir tarp kitų rūšių. Augintinio pripratinimas, pavyzdžiui, prie kailio šukavimo ir kailio priežiūros, sustiprins ryšį tarp šuns ir žmogaus. Už teisingą elgesį verta apdovanoti šunį žaislu ar skanėstu, tai sustiprins teigiamas asociacijas.

Čia svarbų vaidmenį vaidina ir lietimas. Šuns glostymas ar kasymas tikrai jam patiks. Glostymo pobūdis, be abejo, turėtų būti pritaikytas prie augintinio pageidavimų, ypač jei tai yra šuo po didelių pergyvenimų. Turėtumėte atsižvelgti į jo patirtį ir galimą nenorą liesti tam tikras kūno vietas. Jūs turite sukelti teigiamas asociacijas ir atkurti pasitikėjimą žmonėmis, tačiau negalite priversti šunį leisti liesti vietas, kuriose, pavyzdžiui, jis buvo sumuštas ar veržiamas grandinės. Viskas turėtų būti daroma saikingai. Labai svarbu stengtis sumažinti stresą. Ramus kalbėjimas su šuniu, jo glostymas ir atlygis už teisingą reakciją gali padėti sumažinti šuniui įtampą.

Ne mažiau svarbu kuriant santykius yra žaidimas. Kiekvienas gyvūnas turi pakankamai judėti ir iškrauti savo energiją. Priešingu atveju, pas šunį gali kauptis neigiamos emocijos, ir kartais taip atsitinka, kad nesant šeimininko, šuo paveiktas streso suniokoja namų apyvokos daiktus. Norint pagerinti šuns savijautą ir užkirsti kelią nepageidaujamam elgesiui, verta suteikti jam progą patenkinti savo fizinio aktyvumo poreikius, žaisti lauke su juo, suteikti galimybę ištirti skirtingas teritorijas ir jas lydinčius kvapus. Visiems, net mažiausiam šuniui, to reikia. Kad šuo gerai jaustųsi, neužtenka jį tik išleisti į nedidelį kiemą, kad galėtų atlikti gamtinius reikalus. Jei nežinote, kiek laiko ir kokio instensyvumo turėtų būti pasivaikščiojimai su konkrečiu šunimi, kreipkitės į veterinarą. Priklausomai nuo gyvūno sveikatos būklės, jis pasakys, kokie fizinio aktyvumo poreikiai yra konkrečiam šuniui, ir patars, kokios žaidimo rūšys tiktų šuniui. Atsiradus elgesio sutrikimams, su kuriais savininkas negali susidoroti, jis turėtų kreiptis į gyvūnų elgesio specialistą

Įrodyta, kad žmogaus santykiai su šunimi yra abipusiai. Kaip šuo parodo pasitikėjimą?

Ženklai, rodantys šuns prisirišimą ir pasitikėjimą yra lengvai matomi. Jie gali būti tokie:

• reikalauja prisilietimo,
• laižymas,
• baksnojimas snukiu,
• domėjimasis globėjo veikla,
• platus pasveikinimo ritualas.
• skatinimas žaisti,
• daiktų atnešimas,
• žaisminga kūno poza,
• jie taip pat norės lydėti žmogų kasdienėje veikloje, įskaitant miegojimą vienoje lovoje.

Aukščiau paminėti pavyzdžiai yra gerų, ilgalaikių ir tvirtų santykių pradžia. Žmogus taip pat gauna naudos, kai turi gerus santykius su savo augintiniu. Artumas su šunimi gali sumažinti stresą, kraujospūdį ir padėti atsipalaiduoti. Žmonės, kurie turi šunis, paprastai yra labiau fiziškai aktyvūs nei tie, kurie neturi šuns. Taip yra todėl, kad šuo turi būt išvedamas pasivaikščioti. Tai tik keli pavyzdžiai, kokią naudą žmogus turi prižiūrėdamas šunį. Ypač tuo atveju, jei šuo yra paimamas iš prieglaudos, nauji tarpusavio santykiai, net jei ir reikalauja daug darbo, gali pagerinti ne tik savininko gyvenimo kokybę, bet, svarbiausia, pakeisti šuns gyvenimą.

Marta Miščiak