Kačių enciklopedija: persų katė (Persian cat)
Kačių enciklopedija: persų katė
Dėl veislės pavadinimo šios katės yra skolingos savo protėviams, kilusiems iš senosios Persijos (dabar Irano) teritorijų. Į Europą šios katės atkeliavo XVIII amžiaus pradžioje.
Persai yra viena iš anksčiausiai pripažintų kačių veislių. Nors šios veislės palikuonys buvo kilę iš Persijos teritorijų, dabartiniai veislės atstovai genetinio ryšio su vietinėmis kačių populiacijomis neturi..
Persų kačių fiziniai bruožai
Persų katės gali būti idealus pavyzdys, kaip galima pakeisti gyvūno išvaizdą taikant tikslingą ir griežtą veisimą. Šiuolaikiniai persai tik ne daug kuo primena savo protėvius. Šios veislės katės, eksponuojamos parodose nuo 1871 m., tada buvo lieknesnės ir aukštesnės, turėjo trumpesnį ir ne tokį tankų kailį, ilgesnę nosį ir labiau įgaubtas akis. Jie labiau priminė Turkijos angorą nei šių dienų persų veislės atstovus.
Šiuo metu veislės atstovai yra vidutinio dydžio ir didelės katės, gana krėsnos, jų standartinis kūno svoris turėtų būti nuo 3,5 – 4 kg., iki net 7 kg. Dėl tankaus kailio ant viso kūno katė atrodo daug didesnė. Persų katės galva yra apvali ir plati, o ausys yra mažos su užapvalintais galais. Veislei būdingos didelės, apvalios akys, negiliai išdėstytos. Jų spalva priklauso nuo kailio spalvos.
Veisimo metu buvo sukurta daugiau nei 150 šios veislės spalvų variantų, tačiau dėl parodų jos yra suskirstytos į penkias kategorijas: vienspalvės, dūminės, margos, dvispalvės ir su spalvinėmis žymėmis (angl. colorpoint).
Persų katės uodega yra trumpa ir žema, tačiau su daugybe kailio. Kojos didelės. Senovės laikais tarp pirštų esantys plaukų kuokštai apsaugodavo pėdas nuo karšto smėlio ir temperatūros pokyčių
Persų katės priežiūra
Persų priežiūra reikalauja daug kantrybės ir, svarbiausia, nuoseklumo. Persų katės turi labai tankų kailį. Ilgas ir švelnus yra viršutinis sluoksnis, šiek tiek pakeltas, dengia minkštą apatinį sluoksnį. Persams reikia nuolatinės priežiūros dėl kailio, nes jis linkęs susivelti. Aplaidumas šioje srityje sukels labai blogą psichinę ir fizinę būklę. Kailis turėtų būti šukuojamas kasdien, geriausia – metalinėmis šukomis su ilgais ir siaurais dantukais. Jūs neturite pešti ir naudoti jėgą, nes tada katė nebesileis kailio priežiūrai ir bus labai sunku ją vėl prie to pripratinti. Po kiekvieno užsiėmimo verta apdovanoti savo augintinį, kad jam tai sietųsi su kažkuo maloniu. Ši procedūra turėtų būti atliekama švelniai, bet ryžtingai, taip, kad šukos galiukai pasiektų pačią odą. Jei šukuosite tik paviršiuje, katė atrodys tvarkinga, tačiau prie jos odos po kurio laiko pradės veltis plaukai. Be to, ši veislė intensyviai šeriasi, ypač pereinamuoju laikotarpiu – pavasario ir rudens pabaigoje. Sutvarkytas ir sveikas persų kačių kailis yra minkštas ir lengvas kaip plunksna.
Ypač didelį dėmesį reikėtų skirti vietoms, kurios labiausiai linkusios veltis – prie pažastų, kirkšnių ir už ausų. Daugiau laiko turėtų būti skiriama uodegos šukavimui – plaukai ten auga lėčiau ir bet koks išpeštas ar pažeistas plaukų kuokštas gali ilgam palikti nuplikusią vietą.
Maudyti persų kates rekomenduojama tik katėms, kurios dalyvauja parodose arba tai rekomenduoja veterinarijos gydytojas. Kitais atvejais, kai katė pati nesusitvarko su dideliais nešvarumais, gali būti naudojamas sausas šampūnas. Tai yra lengvesnis sprendimas ir neabejotinai mažiau streso sukeliantis abiem pusėms.
Dėl labai tankaus ir ilgo kailio ši veislė dažnai kenčia nuo plaukų rutulių virškinamajame trakte. Todėl būtina aprūpinti šias kates žole, kad jos galėt ją pakramtyti, arba verta į maistą retkarčiais įdėti gyvulinių riebalų – tai palengvins plaukų kamuoliukų judėjimą toliau ir paspartins žarnyno išsivalymą.
Dažnas ašarų latakų užsikimšimas globėją įpareigoja kiekvieną dieną plauti vidinius akių kampučius ir rūpintis augintinio akimis bei nosimi.
Persų katės turi tendenciją priaugti svorio, todėl verta parinkti savo augintiniui tinkamą mitybos būdą. Kaip ir kiekviena katė, persų katė turėtų gauti gerai subalansuotą, mėsingą ir šlapią maistą. Tai užtikrins blizgantį kailį, sveiką odą ir gerą būklę.
Persų kačių sveikata
Prieš perkant persų katę, labai svarbu atidžiai patikrinti pasirinktą veislyną. Verta tikėtis, kad veisėjas parodys dokumentus atliktų tyrimų ir jų rezultatus. Tai yra labai svarbu. Tai sumažina genetinio susirgimo riziką pasirinktam kačiukui, kuriam veislė turi polinkį.
Kai kurios iš labiausiai paplitusių persų ligų yra kepenų ir širdies ligos (pavyzdžiui, hipertrofinė kardiomiopatija, nuolatinis Botalo latakas), ir inkstų policistinė liga. Yra problemų su kvėpavimu ir vandeningomis akimis dėl plokščio snukučio. Šiltomis ir karštomis dienomis būkite ypač atsargūs su persų katėmis. Dėl anatominės struktūros jie yra labai pažeidžiami perkaitimo, šilumos smūgio ir dusulio. Joms tada turėtų būti suteikta vieta pavėsyje arba vėsioje vietoje. Gali būti naudinga ant žemės padėti aušinimo kilimėlius ar drėgnus rankšluosčius. Tokiu metu visiškai negalima išleisti šių kačių į lauką.
Šios veislės kačiukai, dažniau nei kitų veislių, gimsta su skilusiu gomuriu.
Persų kačių charakteris
Persai yra ramūs ir švelnūs milžinai, mėgstantys žaisti. Jos laikomos yra ramiomis katėmis, kurios neturi įpročio garsiai miaukti ir įkyriai reikalauti globėjo dėmesio. Jos yra labai jautrios, mėgsta glamones ir apkabinimus. Jos lengvai ir greitai prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos, žinoma, jei tik šalia yra mylimas globėjas.
Persų katės yra naminukės ir aristokratės, žinomos dėl savo švelnumo ir kantrybės. Dėl šių savybių jos gerai sutaria su vaikais ir kitais socializuotais gyvūnais. Jos teikia stiprų palaikymą ligoniams, jų empatija naudojama felinoterapijoje.
Persai labai gerai tinka butuose. Joms sunku susitvarkyti kailį, kai yra išleidžiamos į lauką. Taip yra daugiausia dėl kailio ypatumų, nes prie jo vis kažkas prilimpa ar užsikabina. Persams taip pat netinka katėms naudinga veikla lauke – laipiojimas medžiais. Todėl joms būtų sudėtinga ištrūkus į laisvę. Šioms katėms patinka vaikščioti žemai, jos nemėgsta aukščio, šokinėjimo ir kitų ore atliekamų akrobatinių triukų.
Reikėtų nepamiršti, kad čia aprašytas katės charakteris yra pateiktas kaip pavyzdys, tačiau kiekvienas individas bus unikalus savaip ir turbūt nesutiksime dviejų tokių pat kačių.
Šios katės yra viena dažniausių svečių veterinarijos klinikose ir gyvūnų priežiūros salonuose. Priežastis – genetinis polinkis atsirasti ligoms, susijusioms su intensyviu veisimu, taip pat sudėtinga priežiūra, reikalaujančia globėjo laiko ir atsidavimo. Pasirinkdami persą kaip gyvenimo draugą, būkite pasirengę nuosekliam katės rodomui švelnumui, o mes – nuosekliai priežiūrai
