Mano krepšelis
0 Prekė (-ės)

0
Krepšelis yra tuščias
Kategorijos
Naujausi tinklaraščio straipsniai:
Pasiutligė laikoma viena pavojingiausių neurologinių ligų. Infekcija beveik visada baigiasi mirtimi, tuo pat metu ši liga plinta gana lengvai, todėl Lietuvoje būtina skiepyti šunį nuo pasiutligės.
Pasiutligės eiga gali būti dviejų formų: klasikinė, dar vadinama pamišimu, ir paralyžinė, kitaip tylioji forma. Pastarąją yra daug sunkiau atpažinti. Kada skiepyti šunį nuo pasiutligės ir kokie yra šios ligos simptomai?
Pasiutligė yra liga, kuria gali susirgti beveik visi žinduoliai, nors ji dažniausiai paplitusi yra tarp laukinių gyvūnų, įskaitant lapes ir šikšnosparnius. Užsikrėsti galima sergančio gyvūno seilėmis kontaktuojant su atvira žaizda ar gleivine. Paprastai virusas dauginasi raumenyse, po to jis puola periferinius nervus, o po to pasiekia smegenis. Pati liga, nors dažniausiai pirmieji jos simptomai atsiranda ne vėliau kaip per 7 dienas po užsikrėtimo, kartais gali likti užslėpta iki maždaug 5 mėnesių.
Pasiutligės eiga šuniui priklausys nuo jos tipo. Yra pamišimo forma, tai yra, klasikinė, taip pat tyli, dar vadinama latentine. Klasikiniam tipui yra būdingi agresijos pliūpsniai ir agresyvus elgesys. Tačiau prieš tuos simptomus gali būti visiškai kitoks gyvūnų elgesys, pavyzdžiui, slėpimasis ir vengimas žmonių, arba, priešingai, per didelis šuns draugiškumas, kuris anksčiau nepasitikėjo žmonėmis. Įniršio priepuolio fazėje taip pat jaučiamas per didelis judrumas ir kartu tendencija valgyti nevalgomus daiktus, pavyzdžiui, medieną ar akmenis. Pasiutlige sergantis šuo taip pat gali be priežasties užpulti kliūtis arba loti be priežasties. Paskutiniame etape atsiranda seilėjimosi ir rijimo problemos, dėl kurių gyvūno burnoje atsiranda šiai ligai būdingų putų. Paprastai yra žandikaulio atvėpimas ir galūnių parezė, kartais – žvairavimas. Kartais gyvūnai šioje fazėje taip pat skleidžia audringus garsus. Tai paskutinė ligos stadija, kuri baigiasi mirtimi dėl kvėpavimo nepakankamumo.
Esant tyliajai ligos formai po pirmos fazės, kuriai būdingas elgesio pasikeitimas, seka apatijos fazė. Taigi vidurinioji fazė yra praleista, kurios būdingiausias elementas yra įniršio priepuoliai.
Skiepai nuo pasiutligės kol kas yra vienintelis veiksmingas būdas kovoti su šia liga. Pirmąją preparato dozę šuniukai turi gauti ne vėliau kaip ketvirtą gyvenimo mėnesį, nors tai galima padaryti ir dviejų mėnesių šuniui. Injekcijas reikia kartoti kartą per metus ir kiekvieną kartą padarant įrašą keturkojo skiepų knygelėje. Įrašą daro veterinaras, todėl, jei jums įkando svetimas šuo, turėtumėte reikalauti šuns šeimininko parodyti šuns skiepų knygelę. Pagal įstatymą gyvūnas taip pat gali būti stebimas, o jei jis nebuvo vakcinuotas nuo pasiutligės, skiriamas net 15 dienų karantinas. Žmogus, kuriam buvo įkasta, gauna profilaktinių injekcijų seriją.
Verta prisiminti, kad pasiutligė taip pat gali būti labai pavojinga žmonėms, o nesiėmus skubių veiksmų, ji gali būti mirtina. Nors pasiutligės atvejai Lenkijoje yra gana reti ir kasmet užregistruojama tik keliolika atvejų, ji vis dar nėra šalis, kurioje nepasitaiko šios ligos.
Taip pat nereikia pamiršti, kad skiepijimas nuo pasiutligės nebūtinai reiškia 100% apsaugą nuo šios ligos, nors tai tikrai žymiai sumažina riziką. Net paskiepytą augintinį reikia stebėti pasivaikščiojimo metu, ypač einant aplink teritorijas, kuriose gali būti laukinių gyvūnų. Jei kontaktuojate su vienu iš jų arba jei įkando naminis augintinis, pavyzdžiui, kitas šuo, nedelsdami susisiekite su veterinarijos gydytoju ir pasikonsultuokite.
Pasiutligė yra labai pavojinga liga, nuo kurios turite apsaugoti savo augintinį. Gyvūnams, kuriems ji vystosi, taikoma eutanazija, nes nėra išrastas veiksmingas šios ligos vaistas.
Šis tekstas neatstoja gydytojo konsultacijos ir nepakeičia vizito pas veterinarą.
Komentarai
Nerasta atsiliepimų