Dogfrisbis yra viena iš įspūdingiausių šunų sporto šakų. Skaitykite, kaip pasirengti treniruotėms ir kaip išsiaiškinti, ar ši sporto šaka tinka kiekvienam šuniui.

Įspūdingi metimai ir dar įspūdingesni šuns šuoliai į didelį aukštį, kad pagautų skriejantį diską. Kiekvienam, kuris bent kartą gyvai matė "skraidančių šunų" demonstraciją, kyla noras išbandyti frisbį su savo šunimi. Ar tai smagu visiems? Ko reikia nepamiršti pradedant treniruotis?

Kas yra dogfrisbee?

Dogfrisbis - vis labiau populiarėjanti šunų sporto šaka, kurioje šuo gaudo mestą diską. Diską meta vedlys (taip vadinamas metantysis), o šuns užduotis - jį pagauti ir atnešti vedliui. Ši sporto šaka nuo įprasto aportavimo visų pirma skiriasi tinkama technika. Dogfrisbio žaidime svarbu ne tik šuns aportavimo įgūdžiai, bet ir forma bei vikrumas. Didelį vaidmenį vaidina ir vedlio, kuris turi būti tikslus ir nuovokus, įgūdžiai. Čia šuns ir žmogaus komandos sėkmę lemia geras bendravimas ir glaudus bendradarbiavimas.

Ar dogfrisbis skirtas visiems?

Nors pastaruoju metu šis sportas tapo labai madingas ir beveik visi nori jį išbandyti, reikia aiškiai pasakyti, kad tai nėra kiekvienam šuniui tinkama sporto šaka. Nors tai nepriklauso nuo veislės - net ir mišrūnas gali treniruotis šunų frisbį, tačiau reikia labai geros šuns fizinės formos ir tinkamo pasiruošimo, nes sportuojant kartais galima susižeisti. Dažniausiai frisbio varžybose dalyvauja australų aviganiai ir borderkoliai.

Kaip pradėti šunų frisbio treniruotes?

Prieš pradedant bet kokias treniruotes, verta apsvarstyti, ar tai tikrai tinkamas sportas jūsų šuniui. Jei jūsų šuo yra nutukęs arba turi sąnarių problemų, tikrai verta jo atsisakyti. Tačiau jei įžvelgiame šuns potencialą, rekomenduojame nueiti į profesionalias frisbio treniruotes. Tokie susitikimai kartkartėmis organizuojami kiekviename didesniame mieste. Dalyvaudami tokiose treniruotėse galime būti tikri, kad jų metu mūsų šuo nenukentės. Be to, treneris galės realiuoju laiku pataisyti disko metimą - kartais sunku savarankiškai pastebėti klaidas.

Tačiau, jei norime tai išbandyti patys, pirmiausia reikėtų šunį ištirti. Geriausia nueiti pas veterinarijos gydytoją ir atlikti klubo sąnarių, alkūnių, riešų ir stuburo rentgeno nuotraukas, kad įsitikintume, jog mūsų šuo tikrai yra tinkamas. Taip pat verta žinoti, kad nerekomenduojama pradėti treniruoti dar augančių šunų - frisbį gali treniruoti tik visiškai išsivystęs šuo.

Jei atmetėme bet kokias ligas, galime pradėti supažindinti šunį su disku. Iš pradžių vertėtų tiesiog mesti diską šunims ir skatinti juos aportuoti. Nemeskite jo per aukštai - dar yra laiko įspūdingiems šuoliams. Pradžiai neverta sau ir šuniui kelti pernelyg aukštos kartelės - tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Šuniui reikia laiko išmokti tinkamai šokinėti ir nusileisti. Pačioje pradžioje metant per aukštai ir taip verčiant šunį šokinėti, kyla didelė rizika susižeisti. Verta prisiminti, kad geriausių rezultatų pasiekia tie, kurie pasiekia geriausią supratimą su savo šunimi - taigi frisbio treniruotės nėra vien tik metimas ir šokinėjimas - tai kasdienis darbas su šunimi ir pasitikėjimo kūrimas. Metimo ir šokinėjimo technikos tobulinimas yra tik dalis treniruočių.

Kokios yra šunų frisbio rūšys?

Kaip ir daugumoje sporto šakų, čia taip pat yra kelios disciplinos. Priklausomai nuo to, kurioje disciplinoje treniruojamės, treniruotės atrodys skirtingai. Tarp populiariausių atmainų yra šios:

Longdistance

t. y. atlikti kuo ilgesnį metimą.

Freestyle

vedlys atlieka įvairias metimo technikas, o šuo demonstruoja įvairius sulaikymus. Pasirodymo metu pora pristato pagal muziką paruoštą aranžuotę.

Time Trial

sudaro du metimai iš 20 metrų atstumo (žinoma, juos sugauna šuo) per ne daugiau kaip 60 sekundžių. Laimi pora, kuri varžybas įveikia kuo greičiau.

Dog Dartbee

metant diską į ant žolės nupieštą taikinį taip, kad šuo pagautų diską tinkamoje taškų zonoje.

Kur treniruoti frisbį?

Pirmiausia verta žinoti, kad šią vietą galima treniruoti tik ant minkštos dangos - idealiai tinka žolė. Visiškai draudžiama treniruotis ant asfalto ar betono! Tik minkštas paviršius yra saugus šuns sąnariams. Prieš treniruotę būtina patikrinti reljefą - ar nėra duobių, akmenų ar stiklų. Taip pat nereikėtų treniruotis ant šlapios žolės, purvo ar sniego - tokiu paviršiumi bėgantis šuo gali paslysti.

Ką mesti dogfrisbio rungtyje?

Geriausiai tam tinka profesionalūs mėtymo diskai - tinkamo dydžio ir svorio, kad tiktų konkrečiam šuniui. Pradžiai verta įsigyti lengvą, saugų termoplastinį diską, kad pamatytumėte, ar šis sportas apskritai jums tinka. Pačioje pradžioje vietoj disko galima įsigyti ir kitų mėtymo žaislų - virvių ar kamuoliukų. Mokymasis atnešti bet kokį daiktą yra gera įžanga į frisbį. Kaip sužinosime, ar tai mums tinkama sporto šaka? Pagal šuns džiaugsmą ir įsitraukimą. Šuo, kuriam patinka gaudyti diską, labai noriai bendradarbiaus. Tikrai ne kiekvienas šuo - ir ne kiekvienas vedlys - praris tariamąjį "vabalą". Juk tai turi būti smagu abiem ir geriausia idėja praleisti laiką kartu.


Natalija Bak