Kartu su žiemos pradžia, prasideda ir čiauduliai bei slogos. Bet ar šunys taip pat gali turėti panašią problemą? Ar šuo gali peršalti?

Šis klausimas tikriausiai neduoda ramybės nemažai kam. Tačiau atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Apskritai, šunims įtakos nedaro virusai, kure žmonėms sukelia įprastą peršalimą. Tačiau jie gali turėti simptomų, kurie labai primena mūsų peršalimą, įskaitant sloga, čiaudulį i r ašarojančias akis. Tai gali būti dėl kelių priežasčių. Būna, kad pasireiškia ir kosulys, kartais jis būna lėtinės formos.

Kokia gali būti tokių simptomų priežastis?

Veislynų kosulys – gana dažna liga, ypač mažai skiepytų šunų populiacijoje. Tai yra liga, kurią sukelia virusai ir bakterijos, ir ji sukelia aukščiau aprašytus simptomus. Ligos spektras yra gana platus – pradedant kosuliu ir sloga, baigiant karščiavimu, apatija, apetito stoka ir ūmiu akių junginės uždegimu.

Būtina turėti omenyje, kad tai yra labai užkrečiama šunų liga ir užkrėsti kitą šunį užtenka labai trumpo kontakto. Sezonas neturi reikšmės – liga pasireiškia skirtingu metų laiku. Ligos prevencija pirmiausia yra skiepijimas pagal skiepijimo kalendorių ir vengimas kontakto su sergančiais šunimis. Žinoma, kiekvienam šuniui reikia apsilankyti pas veterinarą, kad būtų patvirtintos ar paneigtos infekcinės priežastys.

Veislyno kosulio gydymas yra gana ilgas procesas ir reikalauja įvairių klinikinių metodų taikymo, atsižvelgiant į ligos eigą. Kai kuriems šunims reikia tik vaistų nuo uždegimo, kitiems reikės intensyvesnio ir sudėtingesnio gydymo. Vakcinacija, atsižvelgiant į naudojamą vakciną, apsaugo nuo ligos 90% (vis dar galima užsikrėsti nuo virusų ar bakterijų, kurių antigenų nėra vakcinoje. Tai reiškia, kad tikimybė susirgti po vakcinacijos yra 10%!).

Veislyno kosuliu šuo gali susirgti kelis kartus per gyvenimą, nes ši liga yra gana dažnai pasireiškianti populiacijoje.

Taip pat verta atsiminti, kad šunims, jau turintiems ligų, ypač širdies ir plaučių, ar vyresnio amžiaus šunims reikalingas kitoks ir atsargesnis gydytojo ir globėjo požiūris į šią ligą nei jauniems, sveikiems šunims. Pasireiškus šiai ligai, be gydymo, verta imtis priemonių, kurios padės šuniu atsigauti. Pirmiausia, šuniui reikia duoti daug vandens ir skatinti jį gerti. Vanduo turi būti kambario temperatūros. A ntra, šuniui reikia suteikti ramią ir saug ią vietą, kuri padės išvengti stiprių įspūdžių (ir lojimo, kuris sustiprina kosulio priepuolius). Trečia, apykaklių vengimas. Kai pasireiškia gyvūnui veislyno kosulys, naudokite petnešas. Pasivaikščiojimai turėtų būti sutrumpinti, ypač esant smogui. Ketvirta, svarbu vengti viršutinių kvėpavimo takų sudirginimo. Kambariai turi būti gerai vėdinami, be dūmų (cigarečių, smilkalų, kvapniųjų žvakių). Penkta, užkirsti kelią ligos plitimui. Po pagijimo šuo turėtų vengti kontakto su kitais dar 7 – 10 dienų.

Taip pat svarbu išlaikyti gerą savo šuns fizinę formą. Čia taisyklės panašios kaip ir žmonių: nutukimo ar dehidratacijos prevencija, subalansuotas maistas, tinkamas fizinis krūvis, perkaitimo ir peršalimo vengimas. Visa tai padeda organizmui kovoti su galima infekcija. Žinoma, tai reikia taikyti ne tik žiemą.

Kita panašių simptomų priežastis, tačiau ne tokia sudėtinga ir neatsiliepianti šuns savijauta bei apetitui, gali būti reakcija į šildymą. Tuomet namuose oras tampa sausesnis ir šiltesnis, tai gali suaktyvinti alergines reakcijas į dulkių erkes (nusiraminkite, tai nevyksta taip dažnai kaip gali atrodyti). Kartais oro drėkinimas namuose išsprendžia problemą.

Svarbiausia nepamiršti apsilankyti pas savo šuns gydytoją, jei pastebite kokių nors nerimą keliančių simptomų. Kartais iš pažiūros nereikšmingi simptomai gali būti rimtų ligų signalas. Ir kaip įprasta, raginu savarankiškai neduoti gyvūnui JOKIŲ vaistų. Vaistai, skirti žmonėms ar kitiems gyvūnams, gali sukelti labai rimtų problemų ir kartais mūsų draugo mirtį.

Šis tekstas neatstoja gydytojo konsultacijos ir nepakeičia vizito pas veterinarą.

Adriana Vavžiniak