Burnažuvės – tai populiarus pavadinimas žuvims iš ciklidinių (Cichlidae) šeimos, kurios garsėja savo būdinga išvaizda ir elgsena. Tarp jų yra daugybė rūšių, kurios skiriasi dydžiu, spalvomis ir raštais, tačiau daugelis turi bendrų bruožų, leidžiančių jas atpažinti kaip šios šeimos atstoves.

Burnažuvės – auginimas

Tipiška burnažuvė pasižymi palyginti dideliu, iš šonų suplokštintu kūnu, kas būdinga daugeliui ciklidinių žuvų. Jų dydis gali svyruoti nuo kelių centimetrų iki daugiau nei 30 cm, priklausomai nuo rūšies. Burnažuvės turi dideles, ryškias akis ir plačią burną, kuri dažnai yra prisitaikiusi prie specifinės mitybos – nuo planktono filtravimo iki kietų moliuskų kriauklių laužymo.

Kaip atrodo burnažuvės?

Burnažuvių spalvinė gama yra labai įvairi – jos gali būti ryškiai mėlynos, geltonos, raudonos, oranžinės ar juodos spalvos, dažnai su raštais ir juostomis. Daugelis rūšių keičia spalvą priklausomai nuo nuotaikos, socialinio statuso ar neršto sezono metu. Burnažuvės taip pat garsėja išskirtiniu socialiniu ir tėvišku elgesiu – jos stato lizdus, saugo jauniklius ir naudoja sudėtingus bendravimo būdus tarp individų.

Burnažuvės – akvariumas

Burnažuvės garsėja savo aktyvumu, teritoriniu elgesiu ir ryškiomis spalvomis. Norint užtikrinti joms tinkamas sąlygas, būtina laikytis kelių pagrindinių taisyklių, susijusių su akvariumo dydžiu, išdėstymu ir vandens sąlygomis.

Pradedant nuo akvariumo dydžio, svarbiausia yra suteikti pakankamai erdvės. Burnažuvėms reikia vietos plaukioti bei teritorijų, kurias jos galėtų kontroliuoti. Daugumai rūšių rekomenduojama bent 200 litrų talpos akvariumas. Jei planuojama laikyti daugiau žuvų arba didesnes rūšis, gali prireikti dar didesnio akvariumo.

Labai svarbus aspektas yra akvariumo dekoracijos ir išdėstymas, kurie turėtų atkartoti natūralią uolėtą aplinką. Akvariume turėtų būti daug akmenų, formuojančių urvus ir slėptuves, kad žuvys galėtų kurti ir ginti savo teritorijas, o tai natūraliai sumažina agresiją. Dugne geriausia naudoti smėlį arba smulkų žvyrą, nes kai kurios rūšys mėgsta kasti, o tai yra jų natūralus elgesys.

Burnažuvėms reikalingos specifinės vandens sąlygos, įskaitant tinkamą temperatūrą (24–28 °C), pH lygį ir vandens kietumą, kurie turėtų būti pritaikyti pagal laikomų rūšių poreikius.

Kokias burnažuves galima laikyti kartu?

Burnažuves galima laikyti kartu, tačiau reikia nepamiršti, kad tai teritorinės žuvys. Labai svarbu išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp agresyvesnių ir ramesnių rūšių, kad būtų išvengta dominuojančių žuvų priespaudos prieš silpnesnes.

Malavio burnažuvės yra populiariausios, tačiau taip pat ir pačios agresyviausios bei teritorinės. Geriausia laikyti žuvis pagal jų natūralią buveinę – Malavio ežero burnažuves kartu, o, pavyzdžiui, Viktorijos ežero burnažuves kitame akvariume. Tai nėra griežta taisyklė, nes kiekviena rūšis turi skirtingą teritorinio elgesio lygį. Dažniausiai patartina laikyti vienos rūšies žuvis kartu.

Mbuna grupės burnažuvės yra labai teritorinės ir geriausiai jaučiasi akvariume su daugybe uolų ir slėptuvių. Jos daugiausia yra žolėdės, todėl jų mityba turėtų būti pagrįsta maistu su mažu gyvūninės kilmės baltymų kiekiu. Viename akvariume galima laikyti skirtingas mbuna rūšis, tačiau labai svarbu tinkamai subalansuoti patinų ir patelių skaičių, kad būtų išvengta pernelyg didelės agresijos.

Aulonocara genties burnažuvės, dar vadinamos „red red“ burnažuvėmis, natūraliai negyvena Malavio ežere. Jos yra mažiau agresyvios nei mbuna ir garsėja ryškiomis, gražiomis spalvomis. Dėl savo ramesnio būdo nerekomenduojama jų laikyti kartu su kitomis burnažuvėmis.

Kiek laiko gyvena burnažuvės?

Vidutinė burnažuvių gyvenimo trukmė gali labai skirtis priklausomai nuo rūšies, akvariumo sąlygų ir priežiūros kokybės. Dauguma burnažuvių gyvena nuo 5 iki 10 metų, tačiau kai kurios rūšys, laikomos optimaliomis sąlygomis, gali išgyventi net 12–15 metų.

Kuo maitinasi burnažuvės?

Burnažuvių mityba priklauso nuo rūšies. Kai kurios rūšys, ypač priklausančios mbuna grupei iš Malavio ežero, yra daugiausia žolėdės. Jų mitybą turėtų sudaryti aukštos kokybės granulės ir dribsniai žolėdėms, šviežios daržovės, tokios kaip špinatai, cukinijos, žirneliai (be luobelių), bei specializuoti pašarai, praturtinti spirulina.Kai kurios burnažuvių rūšys yra mėsėdės ir renkasi baltymingą maistą, pavyzdžiui, šaldytus arba gyvus maisto produktus: uodo lervas (ochotka), artemijas (sūrymo krevetes), dafnias, taip pat granules ir dribsnius, skirtus mėsėdėms akvariumo žuvims. Jų racione gali būti ir krevetės bei kiti smulkūs jūros gėrybių produktai.

Kaip atskirti burnažuvių lytį?

Vienas iš ryškiausių burnažuvių lyties nustatymo požymių yra spalvinė gama. Patinai dažnai pasižymi intensyvesnėmis ir ryškesnėmis spalvomis, ypač neršto metu, kai jų atspalviai dar labiau išryškėja, siekiant pritraukti pateles. Patinai paprastai yra didesni už pateles ir gali turėti ryškesnius kūno bruožus, tokius kaip ilgesnės ir smailesnės nugaros bei analinės pelekos. Patelės dažniausiai turi trumpesnes, apvalesnes pelekas, kas yra dar vienas fizinis lyties skirtumų požymis. Kai kurių rūšių patinai gali turėti išryškėjusį gumbą ant galvos, kuris dar labiau padeda juos atskirti nuo patelių.

Aleksandra Drzewińska

Nuotraukos: Canva.com