Balandžių galima rasti beveik kiekvienoje vietovėje. Šie visur esantys paukščiai dažnai nesulaukia teigiamos praeivių reakcijos, tačiau jie taip pat turi savo gerbėjų būrį. Kas lemia tokį skirtingą požiūrį į balandžius?

Miesto balandžių kilmė

Naminiai (miesto) balandžiai yra kilę iš uolinių balandžių. Tai įrodo galimybė gauti vaisingų palikuonių sukryžminus šias dvi rūšis.

Lietuvoje yra penkios balandžių rūšys:

• uolinis balandis
• miškinis balandis
• pietinis purplelis
• uldukas
• paprastasis purplelis

Laukinių balandžių rūšys

Uolinis balandis

Kaip atrodo uolinis balandis?

Šios rūšies balandžiai užauga iki 35-40 cm ilgio ir 400-420 g svorio. Ant pilkų uolinių balandžių sparnų yra dvi išilginės juostos, o apatinė sparnų pusė yra visiškai balta. Kojos raudonos, baigiasi juodais nagais. Uolinių balandžių akių rainelės yra raudonos.

Uolinių balandžių gyvenimas

Šie balandžiai lizdus suka kolonijomis, dažniausiai uolų plyšiuose. Jie stipriai prisiriša prie savo buveinės. Uolinių balandžių lizdai nesudėtingi - tai nedidelės gremėzdiškai sudėliotų šakelių krūvelės. Juos stato pora, abu tėvai taip pat dalyvauja auginant jauniklius, nors patino indėlis yra didesnis. Uolinių balandžių kiaušiniai yra balti, šiek tiek žalsvai blizgantys. Jaunikliai išsirita po 16-19 dienų, o lizdą palieka maždaug po 35 gyvenimo dienų.

Uolinis balandis yra gana greitas balandis, jo skrydžio greitis gali siekti 60-70 km/val. Gyvena apie 3 metus.

Keršulis

Kaip atrodo keršulis?

Keršulis yra didžiausias laukinis balandis. Suaugusio individo kūno svoris siekia 450-600 g, o kūno ilgis - 45-50 cm. Šis paukštis yra pelenų spalvos, su balta juosta ant kaklo. Krūtinės plunksnos turi violetinį blizgesį.

Keršulio gyvenimas

Keršulis yra pusiau migruojantis paukštis. Iš Skandinavijos jis atskrenda kovo-balandžio mėnesiais, o rugsėjo-spalio mėnesiais išskrenda atgal į gimtąjį regioną.

Keršuliai yra visiškai monogamiški paukščiai. Jie poruojasi vieną kartą visam gyvenimui ir kartu augina jauniklius. Lizdą stato patinas ir prižiūri patelę, kol ji deda kiaušinius. Tai ramūs balandžiai, retai kalbantys ir retai trukdantys žmonėms. Lizdai statomi net 3 m aukštyje virš žemės.

 

Pietinis purplelis

Kaip atrodo pietinis purplelis?

Uoliniai balandžiai yra mažesni už uolinius balandžius. Jų kūno svoris siekia apie 200 g. Jų kūnas lieknas, o uodega labai ilga. Jie yra pilkai kreminės spalvos, su rusvai pilka galva. Jų akių rainelės rausvai geltonos. Lytinio dimorfizmo serpentinai neturi - patelės yra tokio pat dydžio kaip ir patinai.

Sierpovių gyvenimas

Balandžiai keršuliai (sierpówki) gyvena ištisus metus, jie yra sėslūs ir sinantropiniai paukščiai. Puikiai prisitaikė gyventi miesto aplinkoje, artimoje žmonių kaimynystėje. Jie stato lizdus aukštai medžiuose, tačiau šie lizdai dažniausiai būna ne itin tvarkingi ir sunaikinami po jauniklių išauginimo.
Balandžiai keršuliai yra griežtai saugomi.

Mėlynasis balandis

Tai balandžių rūšis, turinti melsvai pilką plunksnų apdarą. Šonai ant kaklo yra žali, su stipriu metaliniu blizgesiu. Snapas geltonas. Mėlynieji balandžiai yra nedideli ir smulkūs. Suaugęs mėlynasis balandis sveria 250–300 g, o jo kūno ilgis siekia apie 33 cm.

Mėlynųjų balandžių gyvenimas

Šie balandžiai gyvena lygumų teritorijose ir paprastai nesilanko kalnuotose vietovėse. Jie teikia pirmenybę lapuočių miškams, toli nuo miestų šurmulio ir triukšmo. Tai labai baikštus paukštis, kurį sunku pastebėti. Gyvenimui ir lizdo statybai naudoja jau esančias dreves medžiuose. Mėlynasis balandis yra monogamiškas ir saugomas paukštis.

Balinė geltonžiedė

Kaip atrodo balinė geltonžiedė?

Balinė geltonžiedė yra lieknas ir smulkus balandis. Suaugusi balinė geltonžiedė sveria vos 140–160 g ir siekia apie 27 cm kūno ilgio. Šis balandis turi labai būdingą plunksnų apdarą. Galva ir nugara yra pilkos spalvos, o ant galvos yra trys baltos juostelės. Ant sparnų plunksnos yra mėlynos, geltonos ir juodos. Balinės geltonžiedės kojos yra raudonos. Šios rūšies paukščiams būdingas nedidelis lyčių dimorfizmas.

Balinės geltonžiedės gyvenimas

Lietuvoje balinės geltonžiedės sutinkamos visoje šalyje, tačiau tai migruojantis paukštis – jos atskrenda balandžio ir gegužės sandūroje. Balinės geltonžiedės lizdus stato negiliai ir žemai, tačiau medžių lajų viršūnėse. Tiek patinas, tiek patelė dalyvauja kiaušinių perėjime ir jauniklių auginime. Balinės geltonžiedės yra griežtai saugoma rūšis.

Balandžių paplitimas

Miesto balandžiai randami beveik visose pasaulio klimato zonose. Uoliniai balandžiai yra retesnė rūšis. Lenkijoje jų galima sutikti Krokuvos-Čenstakavos aukštumoje ir Stalo kalnuose. Pasaulyje jie gyvena Mažojoje Azijoje, Indijoje, Kinijoje ir Europoje.

Balandžių gyvenimas

Balandžiai yra medžiuose gyvenantys paukščiai. Lizdų statyba ir gyvenamosios vietos pasirinkimas priklauso nuo konkrečios rūšies, tačiau bendras bruožas yra jų dauginimasis. Balandžiai per metus gali turėti nuo 1 iki 3 perėjimų, o patelė dažniausiai deda po 2 kiaušinius, kurių išvaizda priklauso nuo rūšies ir veislės. Kiaušinių perėjimas trunka nuo 15 iki 19 dienų.

Balandžiai turi regos, klausos, skonio, uoslės, orientacijos, elektromagnetinių laukų atpažinimo, lytėjimo (nanocepcijos, temperatūros, pusiausvyros, propriorecepcijos) pojūčius. Silpniausia balandžių juslė yra klausa, o stipriausia – rega.

Kiek gyvena balandis?

Balandžio gyvenimo trukmė priklauso nuo rūšies, gyvenimo sąlygų, priežiūros, mitybos ir sveikatos. Veisliniai balandžiai (dekoratyviniai ir pašto balandžiai) gyvena ilgiausiai – net iki 25–32 metų ir gali išlikti vaisingi iki pat gyvenimo pabaigos. Trumpiausiai gyvena balandžiai, auginami prastomis sąlygomis, inbreedingo būdu, taip pat tie, kurie gyvena nepalankiomis sąlygomis – jų gyvenimo trukmė siekia tik 3–5 metus.

Ką ėda balandžiai?

Balandžiai yra žolėdžiai paukščiai, nors kartais gali sugauti ir suvalgyti vabzdžių ar mažų bestuburių. Jauni balandžiai per pirmąsias 5 gyvenimo dienas maitinami vadinamuoju „pieneliu“ (skysta, varškę primenanti medžiaga, gaminama balandžio gurklyje), o per kitą 5 dienų laikotarpį papildomai gauna grūdų. Pasiekę 15 dienų amžių, jauni balandžiai turi patys išmokti susirasti maistą.

Lesinant paukščius arba veislinius balandžius, dažnai naudojami paruošti mišiniai, pagrįsti grūdais. Populiariausi balandžių pašarų ingredientai yra kukurūzai, žirniai, saulėgrąžos, kviečiai ir ryžiai. Be to, balandžių pašaruose turėtų būti žemės riešutų, rapsų, linų sėmenų.

Balandžių mityboje svarbiausi yra baltymai ir riebalai. Baltymai aprūpina aminorūgštimis, ypač metioninu, kuris yra svarbus paukščių plunksnų struktūrai. Riebalai suteikia energijos ir padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus.

Balandžių istorija

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad uolinis balandis žmonių gyvenvietėse pasirodė prieš 10–12 tūkstančių metų, neolito laikotarpiu – vadinamojoje akmens amžiaus epochoje. Pats uolinių balandžių prijaukinimas įvyko maždaug prieš 5000–7000 metų Finikijoje. Palyginimui, vištos buvo prijaukintos prieš maždaug 5000 metų, o žąsys – prieš 3000 metų. Tai yra pirmasis paukštis, kurį prijaukino žmogus.

Iš pradžių noras prijaukinti ir laikyti balandžius buvo susijęs su religiniu kultu. Balandžiai simbolizavo taiką ir gerumą, o anksčiau buvo siejami su meilės ir vaisingumo deive. Senovėje balandžiai įgijo dar vieną pavadinimą – „švarūs paukščiai“, nes jų virškinimo trakte nėra tulžies. Didžiausias balandžių kultas išsivystė Asirijoje. Iki šių dienų islamo išpažinėjai nevalgo balandžių mėsos.

Vėlesniais metais buvo pastebėta balandžių gebėjimas greitai ir tiksliai rasti tikslą bei greitai skristi, kartu išlaikant prisirišimą prie gyvenamosios vietos. Šis derinys pavertė juos idealiais skraiduoliais, galinčiais transportuoti nedidelius ir lengvus daiktus – taip buvo naudojami pašto balandžiai. Vėliau buvo atkreiptas dėmesys į kai kurių balandžių rūšių estetinį grožį, ir prasidėjo šių paukščių tobulinimo bandymai.

Balandžių veislių suskirstymas į grupes

I - formos
II - karpotieji
III - vištiniai
IV - pūstieji
V - spalvotieji
VI - burkuojantieji
VII - struktūriniai
VIII - kirčiuotieji
IX - skraidantieji
Kai kuriose klasifikacijose taip pat minima X grupė – sportiniai ir pašto balandžiai.

Pasaulyje auginama apie 1000 balandžių veislių. Daugiausia veislių priklauso X ir V grupėms.

Karolina Łuszczyk

Nuotraukos: Canva.com