Babeziozė – pavojingiausia erkių pernešama gyvūnų liga

Gyvūnų savininkai paprastai žino, koki a yra svarbi profilaktika užsikrėtus erkėmis. Tačiau nėra jokio metodo, kuris 100% apsaugotų mūsų augintinį. Kas gr esia mūsų šuniui, jei erkė pasirenka jį kaip savo šeimininką? Daugelis žmonių Laimo ligą laiko pagrindine erkių pernešama liga, tačiau šunims dažniausiai diagnozuojamas visiškai kitoks susirgimas – jis vadinimas babezioze. Ligą šiuo atveju sukelia pirmuonis, vadinamas Babesia, kuris patenka į kraują per erkės seil es. Jo tikslas yra raudonieji kraujo kūneliai, kuriuose jis dauginasi, ir dėl to raudonieji kraujo kūneliai pradeda nykti.

Kokie yra babeziozės simptomai?

Į ką reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį šuns elgesyje, kad nepražiopsotumėte pirmųjų ligos simptomų? Visi geriausiai žino savo augintinį, kurio dėka mes sugebame pastebėti menkiausius jo elgesio pokyčius. Turėtume atsiminti, kad nepaisant ligos, su kuria susiduria mūsų šuo, rūšies, svarbiausia yra greita reakcija ir veterinarinė konsultacija. Pirmieji babeziozės simptomai nėra specifiniai. Mes galime pastebėti silpnumą, apetito stoką, labiau įžvalgūs savininkai pastebi blyškias ar geltonas gleivines. Ligą paprastai taip pat lydi aukšta temperatūra, viršijanti 40 °C, kuri taip pat sukelia mūsų keturkojams nusiminimo ir apatijos būseną. Kartais taip pat galime pastebėti šlapimo spalvos pasikeitimą į daug tamsesnį, tačiau šis simptomas ne visada pasireiškia. Sunkesnėmis ligos formomis taip pat gali būti vėmimas ir dusulys. Liga išsivysto vidutiniškai 6 – 9 dieną nuo užkrėstos erkės įsisiurbimo, tačiau kartais vystymasis trunka net mėnesius, todėl sunku susieti šiuos du faktus, o pirmieji simptomai nedaug kuo skiriasi, palyginti su kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Diagnozuojant pagrindinę ligą, būtini morfologiniai kraujo tyrimai ir kraujo tepinėliai, kurie parodo infekcijos eigą ir patvirtina eritrocitų suskaidymą, taip pat to rezultatą – anemiją. Raudonosiose kraujo ląstelėse galima pastebėti būdingus pirmuonius. Be to, atliekant biocheminį kraujo tyrimą, patikrinama, koks yra ligos poveikis vidaus organams, nes babeziozė gali sukelti kepenų ir inkstų pažeidimus, dėl kurių gali formuotis jų nepakankamumas. Dėl laipsniško šių gyvybiškai svarbių organų pažeidimo galiausiai gyvūnas žūsta nesant tinkamo gydymo.

Kaip gydyti babeziozę?

Greita ligos diagnozė yra svarbiausia, tai padeda sumažinti neigiamą poveikį paminėtiems vidaus organams. Parazitui kontroliuoti naudojami vaistai nuo protozoalų, tačiau ne mažiau svarbu stabilizuoti bendrą paciento būklę skiriant skysčių terapiją, palaikant kepenų ir inkstų veiklą, o rimtesniais atvejais atliekant kraujo perpylimą, be kurio kai kurie šunys gali neišgyventi. Paprastai antibiotikas taip pat skiriamas kaip apsauga nuo antrinių infekcijų, kurios gali sukelti realų pavojų susilpnėjusiam organizmui. Kartais paties paciento imuninė sistema nepalengvina gydymo. Dėl parazitų dauginimosi raudonuosiuose kraujo kūneliuose, organizmas norėdamas apsiginti, pradeda juos pulti, prisidėdamas prie nuolatinio jų naikinimo, o tai tik skatina hemolizinę anemiją. Tokiais atvejais būtina skirti vaistus, slopinančius imuninę sistemą. Ilgiausias gydymo etapas paprastai trunka vidaus organų, nukentėjusių nuo ligos, palaikymas ir regeneracija, kuries yra Babesis pirmuonio aukos.

Kaip apsaugoti gyvūną nuo babeziozės?

Babeziozė yra dar viena liga, kurios prevencija yra tokia svarbi. Tai visų pirma užkerta kelią erkėms šerti mūsų augintinius. Pavasaris jau prasidėjo gerai, ir mano praktikoje kiekvieną dieną atsiranda vis daugiau šuniukų, kuriems reikia ištraukti nuo kelių iki keliolikos erkių iš karto. Būtina apsaugoti šunį priemonėmis, kurios sumažina rizika susirgti. Prekyboje yra daugybė įvairių formų preparatų, tokių kaip lašai, skirti tepti ant odos, geriamosios tabletės ar apykaklės. Jei reikia, pasikonsultavę su veterinaru, kai kuriuos iš jų galite derinti, kad padidintumėte savo augintinių saugumą. Tačiau reikia atsiminti, kad jokios priemonės neužtikrina šimtaprocentinio saugumo, todėl verta kruopščiai patikrinti šuns kailį ir odą po kiekvieno pasivaikščiojimo. Tokios atsargumo priemonės yra būtinos ne tik pavasarį ir rudenį, kai daugiausiai maitinasi erkės. Aš dažnai savo pacientams ištraukiu šiuos mažai simpatiškus voragyvius net gruodį ar sausį, nes pastaraisiais metais žiemos gali būti gana lengvos. Prevencija ir greitas reagavimas į pirmuosius ligos simptomus yra mūsų keturkojų saugumo raktas.

Šis tekstas neatstoja gydytojo konsultacijos ir nepakeičia vizito pas veterinarą

 Dorota Juskoviak