Vaizdas į mažą, judrią voverę, bėgančią medžiu, yra puikus rudens pasivaikščiojimų parke ar miške vaizdas. Šis raudonas augintinis patinka tiek suaugusiems, tiek vaikams. Norėtumėte jiems duoti ką nors skanaus valgyti - bet ar tai leidžiama? Jei taip, kas tai būtų?

Voverės yra vieni iš labiausiai paplitusių laukinių gyvūnų Lietuvos miškuose ir parkuose. Kaip vienas iš nedaugelio laukinių gyvūnų, kurie nekelia baimės - priešingai, beveik visi nori jas glostyti ir maitinti. Nors tai yra įprastas gyvūnas, mes vis tiek apie jas žinome labai mažai. Gaila, nes tai labai unikalus gyvūnas visame pasaulyje.

Voverės Lietuvoje

Voverės yra maži graužikai su vešlia uodega, kurių vidutinis ūgis yra 25 cm. Tarp voveraičių galime išskirti per 30 rūšių, įskaitant, pilka voverė, raudonpilvė voverė, japonų, meksikiečių arba paprastoji voverė. Pastaroji yra dažniausiai sutinkama Lietuvos parkuose ir miškuose - lapuočių ir spygliuočių. Nors jos yra įprasti gyvūnai, bet yra iš dalies saugoma.

Šis graužikas yra tipiškas arborealinis gyvūnas, kurio nugaros spalva yra raudona arba tamsiai ruda, o svoris neviršija 300 gramų. Voverė dažniausiai gyvena medžių drevėse arba užima paukščių lizdus. Tai aktyvus gyvūnas ryte ir popietėje, dažniausiai gyvena vienišą gyvenimo būdu.

Ką voverė valgo? Ar voverės valgo giles? Paprastųjų voverių maistas daugiausia susideda iš sėklų, pušies ūglių, gilių, riešutų, medžių pumpurų, grybų, vaisių, vabzdžių, kiaušinių ir kitų mažų gyvūnų jauniklių.

Voverė žiemą

Paprastoji voverė yra neužmiegantis žiemą gyvūnas. Tačiau žiemą jos gyvenimo būdas labai pasikeičia - ji rečiau palieka drevę ar lizdą ir valgo daug mažiau. Šis sumanus gyvūnas atsargas žiemai kaupia visą rudenį. Tai daugiausia yra riešutai ir gilės, kuriuos slepia įdubose arba užkasa žemėje. Geros atminties dėka daugumą paslėptų atsargų jos žiemą randa!

Laukinių voverių maitinimas

Ar galima voveres maitinti? Žinoma! Žiemą jos bus jums už tai labai dėkingos, o galbūt net ir jūsų dėka jos išgyvens sunkiausią metų laikotarpį.

Geriausias voveraičių maistas yra lazdynų ir graikinių riešutų, saulėgrąžų sėklų, morkų, supjaustyto obuolio, vynuogių, kivi, kriaušių, brokolių, cukinijų, džiovintų kukurūzų mišinys. Taip pat patogu ir saugu naudoti paruoštą voveraičių maisto mišinį. Jei norite maitinti voverę, geriausia pastatyti specialią lesyklą voverei - kad maistas nebūtų lengvai prieinamas kitiems gyvūnams ar paukščiams.

Įrengę sode voverių lesyklą , jūs ne tik padėsite šiam mažam graužikui, bet ir įgysite puikų reginį. Nepamirškite, kad šis gyvūnas, nors ir labai gražus, yra laukinis, jo negalima glostyti ar nešti namo. Pirma, tai jam bus labai didelis stresas, antra, voverės gali išplatinti pasiutligę, todėl geriau tik jas stebėti iš saugaus atstumo.

Kaip ir maitinant laukinius paukščius, taip ir voveres, reikia nepamiršti auksinės taisyklės, kad geriau yra gėrio priešas. Nepamirškite, kad laukiniams gyvūnams mūsų parama reikalinga tik sunkiausiu laikotarpiu - žiemą, kai pilna sniego iš šalta, o jie negali pakankamai apsirūpinti maistu. Kitu metu jų naudai geriau susilaikyti nuo maitinimo, kad voverė, įpratusi prie lengvo maisto prieinamumo, netaptų pernelyg tingi, nes tokiu atveju laikina maisto davimo pertrauka jai gali baigtis tragiškai.

Voverė namuose - ar įmanoma?

Taip - kol nuspręsite pasirinkti ūkyje auginamą voverę, tai yra, skirtą gyventi namuose. Paprastąją voverę, pirma, būtų sunku prijaukinti, antra, ji yra saugoma rūšis, todėl draudžiama ją parsinešti namo. Populiariausios veislinės voveraičių rūšys yra Sibiro voverės arba burundukai. Jie nėra sunkiai veisiami gyvūnai. Jų reikalavimai yra panašūs į populiariausių graužikų reikalavimus. Be tinkamo maisto, turite aprūpinti juos dideliu narvu - nes jie yra labai judrūs gyvūnai. Tinkamas narvas bus, pavyzdžiui, skirtas audinėms t.y. maždaug 100x70 cm matmenų, bet kaip visada tokiu atveju - kuo didesnis, tuo geriau. Taip pat verta žinoti, kad namuose užaugintos voverės dažnai turėtų būti paleidžiamos iš narvo, kad galėtų laisvai apžiūrėti kambarį ar butą. Jų apsaugai, reikia pasirūpinti, kad būtų padengti visi tarpai ar pašalinti pavojingi augalai. Namuose užaugusios voverės tikrai suteiks daug malonumo stebint jų spontanišką temperamentą.

Namie gyvenanti voverė gyvena apie 6–7 metus. Laukinėje gamtoje, kur yra pavojus, ji gyvena ne ilgiau kaip 2–4 metus.

Natalia Bąk