Stresas yra natūrali kūno reakcija ir neatsiejama gyvenimo dalis. Šunų ir kačių pasaulyje jis pasireiškia kitaip nei žmonėms. Tačiau jo formavimosi mechanizmai ir jį sukeliantys veiksniai iš esmės yra panašūs

Pažvelkime giliau į tai, kas yra stresas, kaip jis pasireiškia ir kaip galime padėti savo augintiniams tokiose situacijose.

Stresas – tai viso kūno jėgų sutelkimo būsena, tai yra reakcija į streso sukėlėjus. Centrinė nervų sistema yra atsakinga už šią reakcijų seką. Neuronų aktyvinimas ir vėlesnis nervinių impulsų siuntimas vyksta prioritetine tvarka, kartu slopinant kitus dirgiklius, atsakingus už įvairių organizmo gyvenimo procesų koordinavimą. Todėl tokia kūno procesų grandinė dažnai siejama su neracionaliais veiksmais, mus supančios aplinkos nepažinimu, agresija ar atvirkščiai – neveiksnumu.

Atsižvelgiant į streso veiksnius, reakcija į stresą gali būti agresyvi arba depresinė, o ilgalaikis stresas gali sukelti net psichosomatines ligas.

Yra trys streso fazės: pradinis – aliarmo fazė, priešinimosi ir išsekimo.

Šunų ir kačių streso priežastys

Dažniausias naminių gyvūnėlių streso veiksnys yra staigus jų artimos aplinkos pasikeitimas. Tai gana plati koncepcija ir apima, be kita ko:

• globėjo nebuvimą ar jo visiškas pasikeitimas
• naujo šeimos nario ar naujo gyvūno atsiradimas
• mitybos pokyčius
• persikėlimą, persikraustymą
• kelionę

Kiti veiksniai, sukeliantys stresą – per didelis triukšmas, vibracija ar temperatūra, susižeidimai ir žaizdos, skausmas ir diskomfortas. Dažni streso veiksniai yra: audros, fejerverkai, kelio darbai ar remontas, erzinantys gyvūną, kivirčai bute, vizitai pas veterinarą.

Kačių atveju taip pat reikėtų atsižvelgti į tokias situacijas, kaip, pavyzdžiui, naujo katino atvykimas į gyvenvietę. Taip atsitinka, kai globėjai nežino apie tokius pokyčius, nes jie ne visada mato ir girdi naują katę, kuri gyvena kieme. O tada naminė katė gali nustoti valgyti, pradėti daryti savo reikalus už tualeto ir pulti kitus namuose arba slėptis. Be to, katės dažnai patiria stresinę reakciją dėvėdamos skirtingus drabužius, apykakles ir blogiausia – varpelius ir dangtelius ant nagų. Katės turi labai jautrią odą, o tokio tipo dekoravimas sukelia joms labai didelį diskomfortą, kurio katė negali suvaldyti. O draskymas yra natūralus kačių elgesys, būtinas psichinei sveikatai palaikyti.

Priklausomai nuo individo, šuns ar katės, ir jo charakterio, streso veiksnys gali būti praktiškai viskas, kas nauja ir nežinoma, visi aplinkos niuansai ir pokyčiai. Todėl, jei galime padaryti tam įtaką, turėtume atlikti švelnius pakeitimus, visada užtikrinti gyvūną savo parama ir suteikti jam saugią vietą.

Katės ir šuns streso simptomai

Stresuojantis šuo ar katė gali jaustis neužtikrintai ir nesaugiai. Taip pat jis gali nenorėti išlįsti iš savo slėptuvės ir jam gali dingti noras žaisti.

Bet koks staigus jūsų augintinio elgesio pasikeitimas turėtų būti įspėjamasis ženklas jums, kad galbūt vyksta kažkas, ko nepastebite, o jūsų globotinį jau tai stresuoja. Streso paveiktas gyvūnas pradeda elgtis neįprastai, tačiau tai priklauso nuo individualių gyvūno savybių ir kiekvienas gyvūnas skirtingai reaguoja į stresą.

Dažniausi šuns streso simptomai:

• apetito sumažėjimas arba atvirkščiai – besaikis ėdimas didelėmis porcijomis
• raumenų drebulys
• akių kontakto vengimas gulant susigūžus
• dezorientacija
• slėpimasis
• staigus daiktų naikinimas
• urzgimas ir lojimas be didesnio pagrindo
• nervingas reagavimas į menkiausią garsą
• seilėjimasis, dažnai žiovulys
• nesugebėjimas rasti sau vietos

Dažniausi katės streso simptomai:

• kailio ir uodegos pasišiaušimas
• šnypštimas
• apetito sumažėjimas arba atvirkščiai – besaikis ėdimas didelėmis porcijomis
• išpuoliai prieš globėjus ir kitus gyvūnus namuose
• slėpimasis kampuose, kai anksčiau katė nevengdavo dėmesio
• nustoja rūpintis higiena ir nebeprižiūri kailio
• daiktų ar tik vieno konkretaus daikto naikinimas
• katė gali net pradėti viduriuoti dėl streso
• savo reikalų atlikimas už tualeto ribų ar staigus išbėgimas ir iššokimas iš tualeto, teritorijos žymėjimas
• problemos, susijusios su fiziologinių poreikių tenkinimu
• kontakto vengimas
• nuolat išsiplėtę vyzdžiai ir pasišiaušę ūsai
• nerimavimas
• dažnas žiovulys
• nesugebėjimas rasti sau vietos

Vienas iš rimčiausių streso simptomo pavyzdžių yra savęs žalojimas – išsilaižymas iki odos ar net įkandimai įvairiose kūno vietose, kurie sukelia žaizdas ir rimtas komplikacijas.

Kaip nuraminti katę? Kaip sumažinti šuns stesą?

Globėjas turėtų pradėti kovoti su kačių ar šunų stresu kuo anksčiau, dar tada kai gyvūnas yra jaunas. Gyvūnas pradeda pasaulį pažinti nuo 10 – 14 savaitės. Tai yra toks svarbus etapas, kad šuniukas tuo metu turėtų būti su mama ir broliukais ir sesutėmis. Jaunesnių gyvūnų nereikėtų paimti nuo mamos, nes tai gali padidinti atsaką į stresą net įprastose situacijose vėlesniais metais.

Po to kai gyvūnas yra paimtas nuo mamos, svarbus yra tolesnis socializacijos procesas, susidedantis iš pradžių iš minimalių ir kontroliuojamų kontaktų su kiekvienu potencialiu streso šaltiniu. Kai tinkamai reaguoja gyvūnas, jis turėtų būti apdovanotas. Jūs neturėtumėte girti, tuo labiau palaikyti gyvūną glostymu, kai jis netinkamai reaguoja į stresines situacijas.

Kai šuo arba katė patiria stresą, pirmiausia reikia išsiaiškinti to priežastis. Jei priežastis iš pirmo žvilgsnio yra nematoma, geriausia kreiptis į veterinarijos gydytoją ir atlikti pagrindinius tyrimus – kraujo tyrimą, jonogramą, o gyvūnams, atliekantiems savo reikalus neįprastose vietose, taip pat atlikti išmatų ir šlapimo tyrimus. Streso priežasties nustatymas žymiai palengvins kovą su juo. Geriausia būtų pašalinti streso priežastį, tačiau jei tai neįmanoma, stresą galite sumažinti keliais būdais.

Kačių atveju geriausia pagalba:

• parūpinti joms saugų ir ramų kampelį
• retkarčiais skatinti veiklą per žaidimus. Geriau naudoti tokius žaislus, kurie leistų jums žaisti su kate per atstumą, taip sumažinsite tikimybę, kad jūs pats jai sukelsite stresą
• medžioklinės sekos įvedimas (apie kurį plačiau rašoma atskirame straipsnyje) – trumpai tariant, supažindinkite su dienos ritmu per žaidimą. Po žaidimo seka katės apdovanojimas maistu. Po to – rūpinimasis katės kailiu (katė prausiasi, galimą ją paskatinti tai padaryti, pavyzdžiui, švelniai ją šukuojant). O galiausiai seka poilsis ir miegas.
• stenkitės išlaikyti rutiną
• pasinaudokite interaktyviais žaizlais, priverčiančiai katę pasukti galvą (pavyzdžiui, uoslės kilimėlis, žaislai su skanėstais)
• nakvynės vietų paruošimas keliose vietose (labai aukštoje ir žemoje vietoje)

Šunų atveju geriausia pagalba:

• padidėjęs aktyvumas, daugiau pasivaikščiojimų
• vieta pasislėpti
• interaktyvūs žaislai
• esant labai stipriam stresui, galima naudoti specialų saugų surišimą, pavyzdžiui, su tvarsčiu

Stiprių raminamųjų vaistų vartojimas jūsų šuniui nėra rekomenduojamas. Raminamuosius vaistus katėms ar šunims visada turėtų paskirti veterinaras ir vartojimas turi būti su jo priežiūra. Tai ypač svarbu sergantiems gyvūnams, kurie jau vartoja vaistus. Raminamieji, net natūralūs ir žoliniai, gali sąveikauti su kitais vaistais ir sukelti įvairius, nenuspėjamus šalutinius poveikius.

Savo nuožiūra galite naudotis priemonėmis, kurios padeda šunį nuraminti. Norėdami nuraminti šunį, papildomai galite naudoti antkaklį. Šie preparatai nuo streso yra švelnūs ir tiesiogiai gyvūno kūno neveikia, tik veikia per kvapus ar feromonus. Priimant sprendimą dėl tokio preparato, reikia turėti omenyje, kad jis problemos nesprendžia, jis tik užmaskuoja problemos esmę ir palengvina jau esamą situaciją. Jei tikroji streso priežastis nežinoma, nerekomenduojama naudoti tokių produktų. Švelnūs raminamieji preparatai gali būti naudojami esamai terapijai ar gydymui palaikyti.

Verta stebėti savo šuns ar katės elgesį, greitai pastebėti pokyčius, sugebėti laiku sureaguoti į tai ir kuo labiau sumažinti stresą gyvūnui. Turėtume prisiminti, kad šuo ar katė patiria stresą kiekvieną dieną, tačiau verta stengtis jį sumažinti iki minimumo ir išmokyti augintinius tinkamai elgtis.

Karolina Luščik