Katę prisijaukinti galima tik įgyjant jos pasitikėjimą. Tada pamažu yra įveikiama baimė žmogui. Tokių teigiamų santykių užmezgimas reikalauja daug laiko ir kantrybės. Vadovaudamiesi keliomis svarbiomis taisyklėmis, galite sutramdyti net ir patį didžiausią laukinuką, praleidusį visą savo gyvenimą laisvėje.

Kas yra katės prijaukinimas? Prieš imantis šio darbo, verta suprasti, kad tikslas nėra tik išmokyti augintinį sėdėti ant savo kelių ar valgyti iš rankų. Su prijaukinimu yra užmezgamas ryšys, sukuriami santykiai, pagrįsti abipuse nauda. Todėl laukinės katės prijaukinimo esmė yra parodyti jai, kad kontaktas su žmonėmis gali būti jai malonus ir naudingas.

Pirmos katės dienos naujuose namuose

Katės iš prigimties yra nepasitikinčios kitais ir jautrios, todėl bet kokie pokyčiai sukelia joms stresą – nepriklausomai nuo to, ar tai visiškai laukinis gyvūnas, ar tas, kuris anksčiau turėjo kontaktą su žmonėmis. Pastaruoju atveju verta surinkti kuo daugiau informacijos apie katę, kad būtų patenkinti jos pageidavimai, parinkti vaistai.

Pirmosiomis dienomis iš katės nereikia tikėtis jokio bendravimo. Tai yra laikas priprasti prie naujos situacijos ir nežinomos teritorijos. Geriausia yra kai katė yra aprūpinta ramia ir nuošalia vieta (tai gali būti kambarys ar didelis narvas), kurioje ji turės dubenėlius su maistu ir vandeniu, tualetą, žaislą, taip pat daiktą (pavyzdžiui, antklodę) su jai gerai pažįstamu kvapu. Kambaryje neturi pritrūkti vietų, kur augintinis galėtų pasislėpti, nors tuo pačiu metu globėjas turėtų lengvai prie jo prieiti, kad neprarastų situacijos kontrolės, pavyzdžiui, pastebėtų, kad katė nustojo gerti. Rūpinimasis kate turėtų apsiriboti pagrindine veikla (šėrimu ir kt.).

Laipsniškas katės prisijaukinimas

Atsižvelgiant į individualias aplinkybes, katėms gali prireikti kelių dienų ar net kelių savaičių, kad priprastų prie naujos vietos. Globėjas privalo parodyti kantrybę ir nebandyti artintis prie katės, kol ji nepradės laisvai vaikščioti po savo naują teritoriją, ramiai valgyti ir miegoti. Tik tada jūs galite leisti jam tyrinėti likusius namus ir pradėti jaukintis.

Katės socializacijos procesą reikėtų padalyti į mažus etapus. Pirmasis tikslas yra įtikinti gyvūną, kad aplinka jam nekelia grėsmės. Tai gali būti pasiekta palaikant katei kompaniją, bet ir atliekant kitus darbus. Katė pamažu pripras prie globėjo buvimo ir pradės domėtis juo.

Kitas žingsnis – parodyti gyvūnui, kad buvimas žmonių kompanijoje susijęs su daugybe pranašumų. Praleidžiant laiką su katinu, nėra sunku pastebėti, kas sužadina jo susidomėjimą ir motyvuoja palaikyti kontaktą. Tai gali būti skaniai kvepiantis maistas arba susuktas popierinis rutuliukas. Verta kantriai kartoti tokius užsiėmimus su kate, nes būtent tokiu būdu yra užmezgamas su ja ryšys.

Jūs neturėtumėte skubėti užmegzti fizinio kontakto su savo katinu ir jokiu būdu neturėtumėte priversti jo tai daryti. Pirmasis bandymas paglostyti keturkojį gali būti tada, kai jis yra atsipalaidavęs, pavyzdžiui, ėda. Jei katei tai nepatinka ir ji nori pabėgti arba tai iššaukia agresiją, turite nedelsdami nustoti ją glostyti ir grįžti prie jos kitu ramiu metu. Galima katei palengvinti užduotį duodant jai pauostyti plaštaką arba maitinant ją iš rankos. Po kurio laiko augintinis pastebės, kad globėjas neturi jokių blogų ketinimų, o glostymas yra didelis malonumas. Nuo to momento jau nebetoli tai, kad pats gyvūnas pradės dėmesio reikalauti.

Kokių geležinių taisyklių reikėtų laikytis prisijaukinant katę?

Katės prijaukinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis daug kantrybės, ramybės, nuoseklumo ir empatijos. Kad gyvūnas taptų labiau bendradarbiaujantis, jis turėtų būti apdovanotas už kiekvieną norimą elgesį (pavyzdžiui, mažu skanėstu). Jokiu būdu neturėtumėte nubausti katės (net pakelti balso), jei ji neatitinka lūkesčių (pavyzdžiui, padaro savo reikalus prie tualeto, o ne jame). Katės išgyventas stresas gali sugadinti visas pastangas, skirtas prisijaukinti ją, ir dėl to gali kilti rimtų elgesio problemų. Taip pat nesipriešinkite išsigandusioms ar piktoms katėms. Tokiomis akimirkomis jūs turite palikti katę ramybėje. Priešingu atveju globėjas gali turėti kontaktą su katės dantimis ar nagais, prarasdamas jau įgytą pasitikėjimą. Jei katės prijaukinimas neduoda laukiamų rezultatų, verta kreiptis į specialistą.

Kodėl verta prisijaukinti katę?

Katės yra prijaukinamos tam, kad galėtų lengvai sugyventi naujuose namuose su žmogumi. Nusprendus priimti visiškai laukinį gyvūną po savo stogu, verta pagalvoti apie tai, ar verta tai daryti. Kačiuką lengvai įmanoma prijaukinti sulaukus 2 – 4 mėnesių, jei jie tinkamu metu yra atskirti nuo motinos. Šimtai keturkojų, natūraliai išgyvenusių socializacijos su žmonėmis procesą, laukia prieglaudose mylinčio globėjo. Todėl stengtis prisijaukinti laukinę katę reikėtų tik tuo atveju, jei jam būtina žmogaus priežiūra, pavyzdžiui reikia išsaugoti jos sveikatą ar gyvybę. Negalima paimti suaugusių, laisvai gyvenančių gyvūnų iš jų natūralios aplinkos. Joms užtenka tokios žmogaus priežiūros kaip šėrimas arba veterinarinė pagalba ten, kur jos gyvena.

Šimon Višč